- Ieva Klimaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kodėl vienos knygos tampa kino filmais, o kitos – ne? Kokia iš naujausių lietuviškų knygų galėtų virsti kino juosta? Anot poetės, rašytojos Vitalijos Maksvytės, svarbiau ne meno kalba, bet autoriaus gebėjimas sukurti tokią literatūrinio kūrinio realybę, kuri leistų pereiti į kitas kūrybos formas.
V. Maksvytė – viena knygų leidėjus ir kino režisierius, scenarijaus autorius, prodiuserius vienijančios iniciatyvos „Knyga + Kinas“ komisijos narė. Iš leidyklų pasiūlytų įvairaus žanro literatūros kūrinių ji padės išrinkti knygas, labiausiai tinkančias didiesiems ekranams. Atrinkti kūriniai kino prodiuseriams ir režisieriams bus pristatomi vasario 24 d. Vilniaus knygų mugės metu.
Pokalbis su V. Maksvyte – apie autentiškumo paieškas, kinematografiškas knygas ir kūrybą.
– Pristatyti jūsų veiklą nėra paprasta – esate ne tik knygų vaikams ir suaugusiesiems autorė, bet ir lektorė, visuomenininkė, dula. Kokia žinutė jums svarbiausia kuriant santykį su savo auditorija?
– Kalbu apie tikrumą, leidimą sau gyventi džiaugsmingą gyvenimą, apie autentiškumą ir apie tai, kad kiekvienas iš mūsų yra vertingas, unikalus ir turintis galią kurti gyvenimą pagal savo prigimtį. Dirbdama ne tik su literatūrą, bet ir naują santykį su pasauliu ir savimi kuriančiais žmonėmis, besilaukiančiomis šeimomis, sakau, kad mano misija yra sukurti saugią erdvę, pabūti šalia, kai žmonės siekia išsiaiškinti, ką daryti, kad jų svajonės išsipildytų, atrasti, ko jie iš tikrųjų nori. Kalbant apie kūrėjus, nesiekiu ir negaliu jų išmokyti parašyti knygos, bet galiu palaikyti, papasakoti tai, ką žinau, parodyti, kaip prieiti prie kūrybinių šaltinių. Vis dėlto rašymo ir kūrybos galia slypi pačiame žmoguje.
– Ar svarbi pasakojimo forma, o galbūt pats pasakojimo procesas?
– Svarbu ir turinys, ir forma, ir procesas, ir rezultatas. Jei nėra žinutės ir idėjos, nėra prasmės ieškoti formos. Kalbant apie eilėraščius, dažnai idėja ir forma atsiranda tuo pačiu metu, tad sakinį ar vaizdinį telieka užrašyti. Kartais jaučiu, kad jau turiu žinutę, bet dar nežinau, kokia forma ją pristatyti, tad vyksta aiškinimasis, galvojimas, kūrybinės sesijos laikas. Tuomet galvoju ir apie tikslinę auditoriją, ir kokią reakciją, poveikį norėčiau sukelti. Pavyzdžiui, neseniai vaikams ruošiau poezijos patirtines dirbtuves ir teko sukti galvą, kaip prie jų prieiti, kad jiems būtų įdomu. Man svarbu yra ryšys, santykis, svarbu suprasti, kaip jaučiasi, ką patiria kitas žmogus.
Kartais skaitydamas kūrinį iškart pajunti, ar tai galėtų būti kino filmas.
– Minite kūrybą mažiesiems skaitytojams. Kuo išskirtinė vaikų auditorija?
– Tiesą sakant, manau, kad kurti vaikams sudėtingiau, nes vaikai nemeluoja. Suaugusieji iš mandagumo gali nutylėti ar pasakyti, kad buvo gražu, paploti, atnešti gėlių. Vaikams kūrinys tiesiog patinka arba ne. Parašyti knygą taip, kad ji būtų ne tik vertinga suaugusiųjų požiūriu, bet kartu būtų patraukli vaikui, yra labai didelė užduotis. Reikia pasitelkti kūrybiškumą, pakviesti dalyvauti savo vidinį vaiką, pasigilinti į šiuolaikinę auditoriją, vaikų raidą, į tai, kaip jie mato ir supranta pasaulį, kas jiems būdinga. Sėkmingai vaikams kuriančius režisierius, rašytojus, kompozitorius laikau tikrais meistrais.
– Kas, jūsų nuomone, yra vertingas literatūros kūrinys?
– Nemanau, kad yra viena taisyklė vertingam kūriniui apibūdinti. Iš patirties žinau, kad skaitytojai yra labai skirtingi, skirtingos ir situacijos, kai mes skaitome. Tai, kas gali paveikti vieną skaitytoją, gali visiškai nedominti kito. Tad svarbus kūrinio temos, idėjos, formos, raiškos, kalbos atitikimas skaitytojo lūkesčiams ir to meto poreikiui. Kartais vasariškas romanas gali dovanoti labai svarbų supratimą ir išgyvenimą, o žiemą, reflektuojant praėjusius metus, puikiai tikti filosofinė knyga.
Kalbant iš profesinės pusės, man svarbi idėja, tai, ką norima pasakyti savo kūriniu, forma idėjai perteikti, kalbos raiška, meninės priemonės, kūrinio autentiškumas. Visa tai sugula į vienovę, kuri gali būti organiška, unikali, paveikianti. Taip pat kūrinyje man svarbus gyvumas, tam tikras gyvas nervas.
– Šiais metais esate iniciatyvos „Knyga + Kinas“ komisijos narė. Vadinasi, jums teks nuspręsti, kokios lietuvių rašytojų knygos yra kinematografiškiausios. Kas jums yra kinematografiška knyga? Kokie aspektai ir kriterijai jums atrodo neatskiriami nuo šios sąvokos?
– Man regis, kad vertinimas susideda iš kelių dalių. Labai mėgstu filmus, o kai skaitau knygas, visada jas patiriu ir vizualiai. Kartais skaitydamas kūrinį iškart pajunti, ar tai galėtų būti kino filmas. Manau, kad svarbus pats pasakojimas – ar jis įtraukia skaitytoją, ar galėtų įtraukti kino žiūrovą? Vertinu, kiek kūrinys žadina vaizduotę, ar kuria kito pasaulio, realybės įspūdį. Svarbūs ir veikėjai – kiek jie yra įdomūs, patrauklūs, saviti, stiprūs, gerai išplėtoti. Pati kalba šiuo atveju galbūt ne tokia svarbi, veikiau, kaip autorius geba sukurti tokią literatūrinio kūrinio realybę, kuri leistų pereiti į kitas kūrybos formas. Taip pat klausiu savęs: kas galėtų būti pagal šią knygą sukurto kino filmo žiūrovas, kokią žinią ir patirtį filmas suteiktų?
– Turėjote progą perskaityti daugybę pastarųjų metų kūrinių. Kaip apibūdintumėte šiuolaikinę lietuvių literatūrą: kas domina, skaudina, kas aktualu mūsų rašytojams? Kokie filmai galėtų gimti iš pastarųjų metų knygų?
– Džiaugiuosi, kad praėjusiais metais nemažai rašyta istorinėmis temomis arba remiantis istoriniais faktais. Manau, kad daug Lietuvos ir pasaulio asmenybių, istorijų ir temų dar neišnaudotos, tačiau tikrai galėtų tapti kino filmais. Įdomu, kaip mūsų rašytojams sekasi susitvarkyti su istorine medžiaga – juk tai vienas sunkiausių žanrų, kuriame tenka subalansuoti dokumentinius faktus ir siekį paveikti skaitytoją meninėmis priemonėmis.
Nemažai ir jaunimui skirtų knygų – į šią auditoriją žiūriu itin jautriai, nes ji ne tik nemeluoja, bet ir labai išranki. Džiaugiuosi, kad šios knygos kokybiškos, kelia jauniems žmonėms aktualių klausimų apie tapatumą, savęs priėmimą. Lietuvoje retai kuriami filmai jaunimui, tad tikiuosi, kad bent vienas šios kategorijos kūrinių bus atrinktas.
Kita tema – distopinis pasaulis. Tai nemenkas iššūkis, tačiau juk jau yra pavyzdžių, kaip lietuvių ir užsienio režisieriai kuria naujus pasaulius, o efektas būna labai stiprus. Kinui palanki ir trumpoji proza, kuri galėtų būti tinkama trumpametražiams filmams ar pagal ją kuriamų ilgametražių filmų įkvėpimui. Na, ir vaikams skirta kūryba – ji visada marga, skirtinga, stebinanti.
– Kalbame apie kinematografiškas knygas, tad būtina paklausti – koks jūsų santykis su kinu?
– Esu tikra visų kino formų mėgėja, kiną žiūriu įvairiomis progomis ir dozėmis. Galiu žiūrėti tiek kino eksperimentus, tiek kino klasiką, lengvas, bet kokybiškas komedijas, fantastinius filmus. Kai renkuosi, kokį filmą žiūrėti, visuomet paklausiu savęs, kokią būseną šiuo metu noriu patirti, tad vieno mėgstamo žanro, režisieriaus neturiu.
– Tiek kalbėdama apie savo pašaukimą, tiek vertindama knygas, dažnai minite autentiškumą. Kaip jį atrasti kuriant šiuolaikiniame pasaulyje?
– Autentiškumas man yra buvimas tikram, iš tiesų leidžiant sau ir kitiems pasirodyti drąsiai, su pasitikėjimu, visomis savo spalvomis ir atspalviais. Mano, žmogaus, kuris augo sovietinėje ir postsovietinėje tikrovėje, gebėjimas būti ir veikti autentiškai buvo stipriai sužalotas, prireikė nemažai metų, kad suprasčiau, ko noriu ir kaip galiu to pasiekti. Reikėjo atkurti saugumo jausmą ir tikėjimą, kad galiu būti priimta tokia, kokia esu. Na, o jei pasaulis nepriims – svarbiausia, kad save priimsiu aš pati.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje uždaromas tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“1
Sekmadienį baigiamuoju vakaru Vilniaus rotušėje uždaromas šių metų tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. ...
-
„Vilnius Mama Jazz“ viešnia M. Faust: šokti yra taip pat svarbu kaip ir mąstyti1
Gegužės 26 d. festivalyje „Vilnius Mama Jazz“ – iš Estijos kilusios, Kopenhagoje gyvenančios ir kuriančios saksofonininkės ir kompozitorės Marios Faust programa „Jazz Catastrophe: 4th mutation“. ...
-
Vilniaus mero premija įteikta dviem poezijos kūrėjams
Įpusėjus 59-ajam tarptautiniam poezijos festivaliui, Vilniaus rotušėje už savo kultūrinę, literatūrinę veiklą, kūrybą Vilniui ir apie Vilnių, mero premijomis apdovanoti du kūrėjai – poetas, vertėjas Mindaugas Kvietkauskas ir poetė,...
-
Į sostinę kviečia tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“3
Vilniuje ketvirtadienį prasideda keturias dienas truksiantis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. ...
-
S. Kairys Krokuvoje atidarys Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtą parodą3
Kultūros ministras Simonas Kairys antradienį išvyksta į Krokuvą, kur dalyvaus Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtos parodos „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug pasakojimų“ atidaryme. ...
-
„Vilnius Mama Jazz“ dieninėje programoje – 50 talentingiausių Lietuvos ir Ukrainos muzikantų
Tarptautinio džiazo festivalio „Vilnius Mama Jazz“ programoje – ne tik vakariniai koncertai. Gegužės 27-28 dienomis Jaunimo teatre festivalio lankytojai turės galimybę nemokamai pasimėgauti aštuonių unikalių grupių koncertais....
-
Skrydis per džiazo galaktikas su festivaliu „Vilnius Mama Jazz“
Tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ šiemet vyks gegužės 25–28 d. Valstybiniame jaunimo teatre. Šių metų programoje – gausus būrys pasaulinį pripažinimą pelniusių muzikantų, o išskirtinis d...
-
Personalizuoti bilietai: „Rammstein“ koncertas – tik pradžia?16
Vingio parke pristatyta tvorų, taip ruošiamasi būsimam vokiečių grupės „Rammstein“ koncertui. Jis įvyks jau kitą savaitę, gegužės 22 dieną. Gerbėjai, perkantys bilietus į šios grupės koncertą turėjo nustebti, nes ant k...
-
Lietuvos muzikos ir teatro akademija kviečia į gimtadienio šventę „Menų aikštėje“1
2023-ieji Lietuvos muzikos ir teatro akademijai ypatingi – pagrindinei Lietuvos ir didžiausiai Baltijos kraštuose muzikos, teatro, šokio ir kino mokyklai sukanka 90 metų! Ta proga Akademija birželio 3 d. rengia atvirą visuomenei gimtadi...
-
Jubiliejų švenčiantis Vilnius šmaikščiai kreipiasi į kaimynus: atsiprašo už triukšmą
Švęsti 700 metų jubiliejų Vilnius kviečia ir svečius iš užsienio, šiandien Latvijos ir Lenkijos gyventojus pasieks dar viena šmaikšti reklaminė kampanija „Sorry Neighbors, we‘ll be loud“ (liet. &bdquo...