„Jeigu net institucijų darbuotojai dar nėra iki galo įsigilinę ir ne viską supranta, ką daryti įmonėms ar fiziniams asmenims, kuriuos tai tiesiogiai liečia?“ – klausė Sigitas Gailiūnas.
Jo požiūriu, Europa vis labiau praranda pozicijas ne tik dėl energijos kainų ar globalios konkurencijos, bet ir dėl pačios kuriamos biurokratinės naštos. Dar vienu administracinės naštos pavyzdžiu greitai gali tapti Europos Sąjungos skaidrumo direktyva, kuria kėsinamasi į įmonių motyvacines sistemas – tai, kas tiesiogiai susiję su darbo našumu, geresniais rezultatais ir inovacijomis.
S. Gailiūno teigimu, darbo užmokestis turi būti siejamas su sukuriama verte: „Kas kuria didesnę vertę, kas pasiekia geresnį rezultatą, turi turėti galimybę uždirbti daugiau.“
„Europa negali skęsti biurokratinėse taisyklėse ir apribojimuose, nes taip prarandame konkurencingumą. Jau esame stipriai atsilikę nuo Jungtinių Valstijų bei Kinijos – ne tik produktyvumu ir inovacijomis, bet ir kainomis“, – akcentavo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.
Apie prisitaikymą prie mokesčių reformos, skaidrumo direktyvą, biurokratijos kainą, Europos konkurencingumą ir tai, ką iš tiesų reiškia pagarba mokesčių mokėtojui – S. Gailiūnas pasakojo „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“.
– Kokiomis nuotaikomis pasitinkate šią dieną?
– Jaučiamės pagerbti vien dėl to, kad Laisvosios rinkos institutas inicijavo šios dienos atsiradimą Lietuvoje ir ji yra įteisinta. Kita vertus, turime daug nuogąstavimų, nes mokesčiai, kuriuos mokame, nuolat auga. Tai, aišku, sukelia problemų įmonėms, turi įtakos jų konkurencingumui, bendram ekonomikos augimui ir perspektyvai.
Tiek pramonės, tiek paslaugų įmonės visada orientuotos į vertės kūrimą, o įmones kuriantys asmenys – į pelno gavimą, siekį uždirbti pinigų, auginti ir plėsti įmonę. Tai yra natūralu ir labai gerai.
Priešingu atveju mokesčių klausimas būtų labai atviras: iš kur juos surinkti? Juk didžiausia dalis mokesčių, kuriuos surenkame į Lietuvos valstybės biudžetą, yra mūsų mokesčių mokėtojų pinigai. Iš esmės tai yra verslo įmonių uždirbti pinigai. Manau, kad verslas ir yra orientuotas šia kryptimi.
– Ar yra laikomasi mokesčių mokėtojų teisių?
– Realiame gyvenime Mokesčių mokėtojų chartija neveikia šimtu procentų. Nepamenu atvejo, kai būtų ginamas mokesčių mokėtojo interesas. Dažniausiai kontroliuojančios institucijos imasi veiksmų, orientuotų priešinga linkme.
Man liūdniausia, kad mūsų institucijos eina tuo keliu, kai siekiama nubausti, išieškoti. Ir kuo toliau, tuo daugiau Seimas priima įstatymų, kuriuose viskas paremta baudomis ir sankcijomis. Vis dėlto manau, kad reikėtų geresnio abipusio požiūrio.
Mūsų Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos nariai yra įvairaus dydžio įmonės. Kai kalbame apie mokestinę sistemą, ypač apie besikeičiančią, kai įvedami nauji mokesčiai, naujos tvarkos ir sistemos, įmonėms, ypač mažesnėms, tikrai sunku susigaudyti. Jos dažnai neturi kvalifikuoto personalo ar pajėgumų tai padaryti.
Tokiu atveju įmonės atsiduria keblioje situacijoje. Blogiausia tai, kad kreipiantis į kontroliuojančias institucijas su konkrečiu klausimu, tiesaus atsakymo paprastai negaunama. Dažniausiai atsiunčiamas išrašas iš kokio nors teisės akto, kurį įmonės ir pačios gali perskaityti. Tačiau klausimas užduodamas būtent todėl, kad tam tikras dalykas yra nesuprantamas ir norima aiškaus išaiškinimo.
– Žinome, kad nuo šių metų pajamos bus sumuojamos, o didesnės pajamos pateks į progresinių mokesčių laiptelį. Tačiau taisyklės tokios sudėtingos, kad net profesionalai sako dar ne viską suprantantys. Ne viskas yra skaitmenizuota, nėra skaičiuoklės, kad žmogus galėtų iš anksto pasiskaičiuoti ir pasiruošti. Ką apie tai manote?
– Būtent apie tai ir kalbu. Jeigu net patys institucijų darbuotojai dar nėra iki galo įsigilinę ir ne visai supranta, apie ką kalbama, tai ką daryti įmonėms ar fiziniams asmenims, kuriuos tai tiesiogiai liečia?
Manau, kad turime sukurti paprastą sistemą, nes nuolatiniai pasikeitimai nėra gerai. Reikia stabilumo bent keleriems metams į priekį ar dar ilgesniam laikui. Tai duotų naudos ne tik įmonėms, bet ir investicinei aplinkai.
– Kaip vertinate įmonių gebėjimą susidoroti su iššūkiais?
– Mūsų Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija vienija daugiau kaip 2000 narių. Apie 97 procentus Lietuvoje veikiančių įmonių yra mažos, todėl natūralu, kad tokiam dideliam skaičiui įmonių kyla problemų.
Tačiau nereikėtų kalbėti vien tik apie mažas įmones. Didelės įmonės taip pat susiduria su daugybe problemų ir neaiškumų, kuriuos reikia spręsti.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai