Žieminės padangos ir vasarą: racionalu ar kvaila?

Draudžia tik dygliuotas

Nuo balandžio 10-osios Lietuvoje draudžiama važiuoti automobiliais su dygliuotomis padangomis. Eksploatuoti paprastas žiemines Kelių eismo taisyklės (KET) nedraudžia.

Kai kurie vairuotojai, užuot pirkę naujas vasarines padangas, ieško dėvėtų ar restauruotų. Mūsų dienraščio kalbinti servisų atstovai tvirtino, kad šiemet brango tiek padangos, tiek keitimo paslaugos. Priklausomai nuo ratlankių dydžio ir serviso lygio, brangimas svyravo nuo 5 iki 15 proc. Keitimo su balansavimu paslauga kainuoja nuo 25 iki 50 eurų.

Įvertinti ilgai sandėliuotų padangų būklę plika akimi sunku– guma gali atrodyti dar visai neblogai, bet jos važiavimo savybės bus labai suprastėjusios.

Vis dėlto dalis vairuotojų nusprendžia apskritai nesivarginti ir nekeisti, o žieminėmis padangomis važiuoti ir vasarą. Tai, anot specialistų, klaida. Jų teigimu, apie žieminių padangų įtaką eismo saugumui žino kiekvienas. Kalbant apie vasarinį automobilių apavą, kyla daug klausimų. Daugeliui nesuprantama, kodėl vasarinius ratus reikėtų rinktis taip pat atidžiai kaip ir žieminius, kodėl populiarus sprendimas – užuot išmetus senas žiemines padangas, jas galutinai sudėvėti per vasarą – yra netinkamas.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai menka bėda, nes vasarą kelio sąlygos daug geresnės, o bene vienintelė užduotis, su kuria turi tvarkytis padanga, vandens pašalinimas. Tačiau tam gali paprieštarauti bet kas, kelyje susidūręs su ekstremalia ir nenumatyta situacija.

Skiriasi kietumas ir raštas

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto profesoriaus Vido Žuraulio, net ir geru oru padangoms žiemą tenka nuveikti gerokai daugiau.

„Žieminės padangos pirmiausia yra pritaikytos užtikrinti pakankamą sukibimą esant žemesnei temperatūrai (5 °C ir žemesnei). Dėl specialaus gumos mišinio protektoriaus paviršius, temperatūrai pažemėjus, nepakeičia sukibimo savybių ir šaltyje nekietėja. Tai yra priešinga šiuolaikinėms vasarinio tipo padangoms. Be to, žieminės padangos protektorius turi gerokai daugiau lamelių (įvairaus rašto išpjovimų), kad suteiktų geresnį sukibimą su purvo ir sniego danga“, – dėstė mokslininkas.

Minimumas: net ir 1,6 mm va­sa­ri­nės padan­gos pro­tek­to­riaus gy­lis ga­li bū­ti pakan­ka­mas, jei­gu yra lai­ko­ma­si KET. / Archyvo nuotr.

Jo žodžiais, žieminių padangų protektoriaus gylis paprastai būna šiek tiek gilesnis. Tai daroma tam, kad iš kontakto ploto būtų efektyviau išstumiamas purvas, o padanga labiau kabintųsi į sniegą. Tačiau visos žieminio automobilio apavo savybės tampa netinkamos vasaros sąlygomis, nes minkšta, gilaus protektoriaus ir su daug lamelių padanga tampa nestabili esant aukštesnei nei +15 °C temperatūrai. Nestabilumas pasireiškia didesnėmis padangos kontaktinės dalies deformacijomis, kas pablogina automobilio valdymą ir prognozuojamumą.

Praranda savo savybes

VGTU profesorius su studentais atliko eksperimentą, kurio metu mokslininkai matavo ne tik automobilio stabdymo efektyvumą skirtingais metų laikais, bet ir padangos kontakto temperatūros kitimą.

Išvados parodė, kad vasarą (oro temperatūra +25 °C, kelio dangos temperatūra +30 °C) intensyviai stabdant žieminės padangos kontakto temperatūra šoktelėjo nuo +35 °C iki maždaug +55 °C. Vasarinės padangos temperatūra padidėjo vos 2–3 °C ir stabdymo metu pasiekė tokią temperatūrą, iki kurios buvo įkaitusi žieminė padanga dar prieš stabdymą.

„Stabdymo bandymai buvo atliekami važiuojant nuo 90 km/val. Jeigu su žieminėmis padangomis karštą vasaros dieną būtų intensyviai stabdoma nuo 110 ar 130 km/val., minėtasis kontakto nestabilumas ir dar labiau padidėjusi temperatūra lemtų žymiai blogesnes automobilio stabdymo ir valdymo savybes“, – apibendrindamas eksperimento išvadas aiškino V.Žuraulis.

Mokslininkas pabrėžė, kad minkštesnis žieminių padangų mišinys taip pat lemia gerokai intensyvesnį jų dėvėjimąsi šiltuoju sezonu. Jis taip pat minėjo, kad, važiuojant santykinai nedideliais greičiais ir įprastais stabdymo, manevravimo režimais, kritinio pavojaus gali ir nekilti, tačiau niekada nežinome, kada prireiks stabdyti kiek įmanoma intensyviau arba apvažiuoti staiga atsiradusią kliūtį, – tokiu momentu netinkamos padangos gali tapti esmine nelaimės priežastimi.

Išvaizda – apgaulinga

Žinomas lenktynininkas Dominykas Butvilas neneigė, kad, esant įprastoms vairavimo sąlygoms, užtektų ir labiau nusidėvėjusių padangų, tačiau kasdieniame gyvenime neišvengiamai tenka susidurti ir su sudėtingomis sąlygomis.

Žinovas: lenk­ty­ni­nin­kas D.But­vi­las žie­mi­nes pa­dan­gas ren­ka­si ma­žes­nio grei­čio in­dek­so, nes jos ge­riau su­kim­ba su snie­gu, o va­sa­ri­nes – di­des­nio. / D. But­vi­lo asmeninio ar­chy­vo nuo­tr.

„Net ir minimalus 1,6 mm vasarinių padangų protektorių gylis yra pakankamas, jeigu yra laikomasi KET. Bet, važiuojant ypač blogomis oro sąlygomis, per vandenį, ir 2,5 mm gylio protektorius gali nepadėti“, – perspėjo jis.

Daugkartinis Lietuvos ralio čempionas pažymėjo, kad, renkantis senesnes padangas, svarbu atsižvelgti ne tik į jų protektoriaus gylį, bet ir amžių, mat net ir nenaudojamos jos keičia savo savybes.

„Yra didelis skirtumas, ar automobilis apautas naujomis padangomis, ar jau gerokai nusidėvėjusiomis. Tie, kas yra pirkę naują automobilį, prisimins kaip sklandžiai jis važiavo pirmais metais, kaip užtikrintai stovėjo ant kelio įvairiais greičiais. Po trejų metų jausmas jau visai nebe toks, bet retas pagalvoja, kad, uždėjus naujas padangas, užtikrintumo jausmas gali sugrįžti“, – įsitikinęs D.Butvilas.

Jo žodžiais, įvertinti ilgai sandėliuotų padangų būklę plika akimi sunku – padanga gali atrodyti dar visai neblogai, bet jos važiavimo savybės bus labai suprastėjusios. Triukšmingumas, elastingumas, sukibimas – visus šiuos dalykus galima pajausti, nes senėjanti guma keičia savo savybes.

Lemia ir važiavimo stilius

V.Žuraulio nuomone, naudota padanga teoriškai neturėtų prarasti savo savybių ir po poros metų naudojimo, bet perkantys tokius ratus rizikuoja, kad susidurs su užslėptais trūkumais.

„Jeigu automobiliu nevažiuoja kaip lenktynių trasoje arba per metus nenuvažiuojama 50–80 tūkst. km, vienus ar dvejus metus naudota padanga turi išlaikyti gamintojo numatytus sukibimo ir patikimumo rodiklius. Tačiau, perkant tokių padangų, visada yra rizika ar nebus užslėptų pažeidimų: ar nėra netinkamai nudilusios, ar nebuvo pažeistos konstrukcijos, ar sandėliuojant nebuvo deformuotos, veikiamos ultravioletinių saulės spindulių, ar nekontaktavo su naftos produktais ir t.t.“, – vardijo pašnekovas.

Kaista: in­ten­sy­viai stab­dant karš­tu oru žie­mi­nių pa­dan­gų kon­tak­to tem­pe­ra­tū­ra šok­te­lė­jo net 20 °C, o va­sa­ri­nių – vos 2–3 laips­niais. D.Butvilas patarė, kad padangas reikia rinktis atsižvelgiant ne tik į savo poreikius, bet ir į vairuojamą automobilį. / Vil­man­to Rau­pe­lio nuo­tr.

„Apie padangas žinau ir domiuosi daug, nes ralyje jos yra mano pagrindinė priemonė, siekiant išlaikyti ryšį su keliu. Rinkdamasis atsižvelgiu į greičio indeksą, karkaso tvirtumą, gamintoją, padangų amžių (gaminimo datą) ir, žinoma, protektorių“, – dėstė lenktynininkas.

Kasdienėse kelionėse galingą, 280 arklio galių „Alfa Romeo Stelvio Veloce Ti“ gainiojantis vyras pritarė, kad paprastam vairuotojui suprasti ant padangų surašytus greičio indeksus nelengva, o didesnis greičio indeksas nerodo, kad tai geresnės padangos.

„Pateiksiu pavyzdį: renkantis žieminius ratus ieškau padangų su mažesniu greičio indeksu. Jis man rodo, kad padangos karkasas yra minkštas, protektorius gilus. Tai užtikrins maksimalų sukibimą ant sniego ir ledo, tačiau greitkelyje nereikėtų viršyti 160 km/val. Tai atitinka mano poreikius. Didelio greičio indekso padanga leidžiama važiuoti 240 km/val., nes ji yra kieta ir tvirta, bet su ja ant sniego būtų slidu – kita vertus, tokio greičio indekso vasarinė padanga yra puikus pasirinkimas, ypač vairuojant galingesnį automobilį“, – aiškino D.Butvilas.

Varžosi dėl skaičių

Pasak lenktynininko, pirmiausia reikia suprasti savo poreikius ir važiavimo stilių. Galingesni automobiliai turi specialiai iš gamyklos pritaikytus padangų modelius tam, kad galėtų saugiai pasiekti maksimalų greitį. Pavyzdžiui, net 510 AG variklį turintis „Alfa Romeo Stelvio Quadrifoglio“ iš gamyklos išrieda jau apautas „Pirelli“ padangomis, skirtomis itin galingiems automobiliams.

Negana to, jos pažymėtos AR raidėmis – tai reiškia, kad padangos sukurtos ne tik siekiant didelio sukibimo su keliu, bet yra specialiai pritaikytos italų gamintojo automobiliams. Vairuojantiems tokį galiūną, su kuriuo nesunku pasiekti virš 200 km/val. greitį, D.Butvilas siūlo likti prie gamintojo rekomenduojamų modelių.

„Ekonominiam automobiliui aš visada rinkčiausi tylesnes, komfortiškesnes padangas, nes maksimalus greitis ir sukibimas čia nėra prioritetas“, – savo patirtimi pasidalijo sportininkas.

Jam pritarė V.Žuraulis ir pridūrė, kad šiuolaikinės padangos, nesvarbu, kurio segmento, yra gana saugios ir užtikrina gerą automobilio valdymą.

„Galima pasakyti, kad premium segmento gamintojai varžosi dėl keliolikos stabdymo kelio centimetrų ar kitų parametrų, tačiau visi kiti rinkos žaidėjai taip pat nepalikti toli už nugaros“, - įsitikinęs mokslininkas.