Žaliasis indeksas – postūmis sprendimams

  • Teksto dydis:

Beveik trečdalis Lietuvos įmonių pagal lengvųjų ir lengvųjų komercinių automobilių išmetamų teršalų kiekį vertinamos kaip itin teršiančios aplinką, ir tik dešimtadalis naudoja ypač mažos taršos transporto priemones.

Traktorių neįskaičiavo

Įmonių Žaliąjį indeksą paskelbė atvirų duomenų platforma "Abalt". Jis skaičiuojamas pagal bendrovių valdomo transporto parko taršumą.

Daugiausia aukščiausio Žaliojo indekso – mažiausiai taršaus A lygio – bendrovių dirba švietimo (17 proc.), finansų ir draudimo bei informacijos ir ryšių (po 14 proc.), profesinės, mokslinės ir techinės veiklos (13 proc.) sektoriuose.

Taršiausios – G indekso – bendrovės yra transporto ir saugojimo, nekilnojamojo turto (po 14 proc.), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo (13 proc.) sektoriuose.

Sunkusis krovininis, keleivių pervežimo ir žemės ūkio transportas neįtrauktas į skaičiavimus.

Elektriniai automobiliai sudaro vos 1 proc. viso lengvojo ir lengvojo komercinio transporto parko, juos savo veikloje naudoja vos keli šimtai Lietuvos įmonių.

Įvertins kitus parametrus

"Pandemija paskatino diskusijas apie verslo indėlį į aplinkos tausojimą. Kiekviena įmonė turėtų pradėtų nuo savęs – valdomo transporto parko, CO2 emisijos, eikvojamų vandens ar elektros išteklių, – sakė dr. Gerda Jurkonienė, "Abalt" vadovė. – Mes pagal "Regitros" atvirus duomenis apie transporto priemonių išmetamo CO2 kiekius suskaičiavome įmonių Žaliąjį indeksą – jų paliekamą pėdsaką aplinkai. Tikimės, kad mūsų institucijos ir verslas atvers vis daugiau ekologinių ir aplinkosaugos duomenų, tad esame suplanavę indeksą papildyti kitais parametrais."

"Anksčiau mūsų duomenų archyvu dalijomės tik su kitomis valstybės institucijomis, o šiuo metu atvėrėme jį visiems, – teigė "Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. – Verslas gali analizuoti, daryti išvadas ir remdamasis faktais imtis naudingų sprendimų."

Įmonės, jau išbandžiusios elektromobilius, nebesvarsto į transporto parką grąžinti automobilių su vidaus degimo varikliais.

Stokoja motyvacijos

Pasak sumanių energetikos sprendimų bendrovės "Ignitis" e.mobilumo produkto vadovo Andriaus Šeršniovo, apie tvarumą transporto segmente vis dar galvoja nedidelė bendrovių dalis.

Viena priežasčių – informacijos apie elektromobilius, kaip galimą alternatyvą, trūkumas. Įmonių atstovai neretai mano, kad elektromobiliai ypač brangūs, viena įkrova žiemą nenuvažiuoja nė 100 km, o įkrauti elektromobilį užtrunka visą amžinybę. Tačiau tai nėra tiesa. Kasmet net ir biudžetinės klasės elektromobiliai pinga, didėja jų įkrovos greičiai ir nuvažiuojamas atstumas, gerėja įkrovos infrastruktūra.

Pasak A.Šeršniovo, įmonės, jau išbandžiusios elektromobilius, nebesvarsto į transporto parką grąžinti automobilių su vidaus degimo varikliais. Elektromobiliai – konkurencingesni, juos išlaikyti gerokai pigiau, mieste jiems leidžiama važiuoti A juosta, o stovėjimas viešose automobilių aikštelėse miestų centruose yra nemokamas.

Kita svarbi priežastis – nepakankama įmonių motyvacija.

"Jeigu įmonėms, naudojančioms transportą su vidaus degimo varikliais, būtų taikomi metiniai taršos mokesčiai, o elektromobiliai dėl fiskalinių priemonių kainuotų tiek pat arba net pigiau nei vidaus degimo variklį turintys automobiliai, įgyvendinus šį pokytį, vaizdas įmonių transporto parkuose pasikeistų negrįžtamai. Juk kiekvienas verslas detaliai skaičiuoja, todėl, atsiradus papildomų išlaidų, įmonės pradėtų ieškoti galimybių joms sumažinti", – komentavo "Ignitis" atstovas.

Be to, lėta elektromobilių plėtros priežastis – įkrovos infrastruktūra.

"Eksploatuojant elektromobilį pageidautina turėti ir nuosavą įkrovimo įrangą. Nors ją įrengti papildomai kainuoja, tačiau ši infrastruktūra įmonėms ilgainiui leistų sutaupyti nemažai lėšų", – sakė A.Šeršniovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių