Vilkikų pėdsakai prišaukia avarijų virtines

  • Teksto dydis:

Tranzitu per Lietuvą traukiantys vilkikų karavanai palieka gilių pėdsakų šalies keliuose. Intensyviausio eismo arterijose vos per kelerius metus susidaro gilios provėžos, kurios gali tapti skaudžių eismo nelaimių priežastimi.

Kaupiasi vanduo

Tyrimais nustatyta, kad provėžų gyliui pasiekus 7,6 mm, pradeda staigiai daugėti eismo įvykių. Mokslininkai nurodo, kad kiekvienas provėžų pagilėjimas 2,5 mm avaringumą padidina 16 proc.

BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipia dėmesį, kad provėžos dažniausiai susidaro intensyviausio eismo magistraliniuose keliuose, ypač jungiančiuose skirtingas valstybes. Važiavimas tokiais keliais reikalauja ypatingo vairuotojų dėmesio dėl didelio greičio ir transporto priemonių gausos. Provėžos tampa papildomu rizikos veiksniu, kuris dar labiau padidina nelaimingų įvykių tikimybę ir reikalauja dar didesnio atidumo.

Jei provėžos itin gilios, logiškiausias sprendimas būtų apžergti kairę provėžą ir laikytis arčiau juostas skiriančios linijos.

„Su provėžomis glaudžiai susijęs ir hidroplanavimas – itin pavojingas reiškinys, kai automobilio padangos praranda tiesioginį sąlytį su kelio danga ir pradeda slysti vandens paviršiumi. Kelyje su lygia danga vanduo nubėga į kelkraštį, o jei danga provėžuota – vanduo užsilaiko. Todėl provėžose po lietaus susidarančios balos reikalauja ypatingo vairuotojų atsargumo ir gali tapti itin skaudžių eismo nelaimių priežastimi“, – įspėjo BTA atstovas.

Kur provėžos giliausios?

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) informuoja, kad, pagal 2021 m. duomenis, giliausios provėžos (gilesnės nei 20 mm) registruojamos devyniuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose: magistraliniuose keliuose A2 (Vilnius–Panevėžys), A12 (Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas), A11 (Šiauliai–Palanga) ir krašto keliuose 229 (Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai), 150 (Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys), 130 (Kaunas–Prienai–Alytus), kurių bendras ilgis – 17,5 km.

Šiuo metu vieną iš ruožų ruošiamasi remontuoti, kituose ruožuose atliekami ikiprojektiniai tyrimai, pagal kurių rezultatus bus nustatoma remonto rūšis. Vėliau LAKD inicijuos šių ruožų tvarkymą pagal patvirtintas prioritetines eiles, kurios surašytos LAKD svetainėje.

Tikslių duomenų, kaip greitai formuojasi provėžos, nėra, kadangi tai priklauso nuo daugelio veiksnių: kiek buvo sutankinta danga įrengimo metu, kiek ji įkaista šilčiausio sezono metu, koks vidutinis metinis paros eismo intensyvumas konkrečiame ruože, koks įrengto viršutinio sluoksnio storis, kokios rūšies bitumas panaudotas. Itin svarbus provėžų susidarymo veiksnys – sunkiasvorio transporto intensyvumas.

Pas kaimynus geriau

Saugaus vairavimo instruktorius Rokas Markevičius mano, kad Lietuvos keliuose situacija dėl provėžų yra gerokai prastesnė nei kaimyninėse valstybėse – nei Lenkijos, nei Latvijos, nei Estijos ar Suomijos keliuose jam neteko matyti tokių prastų tarptautinių kelių. Tiesa, ekspertas nurodė, kad vilkikų vairuotojams provėžos yra netgi patogios.

„Jie kelyje išspaustose duobėse jaučiasi tarsi bėgiuose. Jei provėžos yra gilesnės, net vairo laikyti nereikia. Tačiau jiems yra daug sunkiau iš provėžų išvažiuoti kai to reikalauja eismo situacija“, – aiškino R.Markevičius.

Lengvųjų automobilių, kurių atstumas tarp ratų yra mažesnis nei vilkikų, eismui provėžos yra pavojingos. Pavojų prarasti transporto priemonės kontrolę didina platesnės padangos. Rizikingiausia tokiais keliais važiuoti lengvuoju automobiliu su priekaba.

„Jei provėžos itin gilios, turbūt logiškiausias sprendimas, važiuojant tokiu keliu, būtų apsižergti kairę provėžą ir laikytis arčiau juostas skiriančios linijos. Dešinė juostos su provėžomis pusė paprastai būna labiau susidėvėjusi, ja važiuoti pavojingiau. Jeigu asfalto būklė patenkinama, o vairuotojas gerai jaučia automobilį, galima važiuoti ir į provėžą įleidus vienos pusės ratus“, – patarė instruktorius.

Nepamirškite taisyklių

A.Žiukelis pateikė kiek kitokią nuomonę, akcentuodamas taisyklių laikymąsi.

„Kelių eismo taisyklėse aiškiai parašyta – važiuoti kuo dešiniau. Ir praktikoje visuomet saugiau laikytis dešinės pusės, nei važiuoti beveik kelio viduriu – sumažėja kontakto su lenkiančiais automobiliais rizika. Nors dešinė provėža iš tiesų kartais būna prastesnė už kairę, bet jei jau važiuojama ją apsižergus, kelio dangos kokybė ne tokia svarbi“, – tvirtino draudimo bendrovės ekspertas.

A.Žiukelis pridūrė, kad, tik pamačius kelio ženklą, įspėjantį apie provėžas, reikėtų mažinti važiavimo greitį. Jei nutiko taip, kad į provėžas jau įvažiuota, greitį mažinti reikėtų atsargiai, nesukant vairo.

„Rikiuotis reikėtų taip pat atsargiai, esant galimybei, – kad šalia nebūtų transporto priemonių. Mat automobilis dėl kelio dangos nelygumų gali judėti ne taip, kaip tikisi vairuotojas“, – patarė BTA atstovas.

Važiuoti antra juosta, kai pirmojoje yra provėžos, R.Markevičius nerekomenduoja, mat taip prieštaraujama visai judėjimo logikai ir mažėja eismo darnumas, kai greičiau judančios transporto priemonės kaire juosta gali aplenkti judančiuosius lėčiau.


Šiame straipsnyje: vilkikaiavarijosprovėžos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Žygis

Žygis portretas
Keliai liejami vagiant puse produkcijos,dirbau tame reikale,tad neįrodinėkit kitaip... Didžiausia beda išlieka viešuosiuose pirkimuose,nes laimi tas,kas padaro už mažiausia kainą ir greičiausiai... Nuo kvailų istatymų reiktu pradėt ieškot bėdos

Aga

Aga portretas
Važiavau i Jurmala.Tai ties Pasvaliu uz ziedo jau ne be privezos bet apkasai,ten gal jau visi 5 cm gylio provežos.Neisivaižduoju ko laukia kelio savininkas,gal masines avarijos su n lavonu kiekiu

Ainars

Ainars portretas
Reikia gerinti kelius.
VISI KOMENTARAI 33
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių