Kartelė aukštėja

Tiek transporto priemonių gamyba, tiek jų naudojimas sukuria didelę ir įvairialypę taršą, todėl bendrovės nuolat ieško būdų procesus ir medžiagas keisti tvaresnėmis alternatyvomis.

Ne mažiau svarbus ir nebetinkamų naudoti automobilių ar jų dalių perdirbimas. Papildomo spaudimo kelia tiek visuomenės lūkesčiai, tiek vis griežtėjantis ES reguliavimas.

„Galima pasakyti, kad automobilių gamintojai Europoje gyvena nuolat kylančios tvarumo kartelės sąlygomis. Tačiau tai nėra vienintelė pramonės šaka, jaučianti spaudimą. Tiesiog toks laikmetis – gamintojai turi atliepti visuomenės poreikius, todėl iš jų girdime vis daugiau kylančių tvarumo ambicijų“, – aiškino automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ ekspertas Matas Buzelis.

Ar gamintojai sugebės išlaikyti tempą ir paversti šiuos pažadus tikra pramonės revoliucija?

Konsultacijų bendrovės EY duomenimis, net 78 proc. automobilių gamintojų Europoje per pastaruosius trejus metus padidino investicijas į tvarumo projektus. 2018–2020 m. tokių buvo 54 proc.

Slovakijoje gamyklą turinti Pietų Korėjos įmonė „Kia“ neseniai paskelbė, kad iki 2030 m. kiekviename jos automobilyje, parduodamame Europoje, bus ne mažiau kaip 25 proc. perdirbto plastiko. Anksčiau tikslas siekė 20 proc., tad kartelė keliama akivaizdžiai aukščiau.

„Pasaulio metų automobiliu 2025“ pripažintame elektriniame miesto visureigyje „Kia EV3“ jau dabar panaudojama 10,7 kg perdirbto plastiko. Vien praėjusiais metais tai leido korėjiečiams išvengti plastiko atliekų žalos, vertinamos net 74 mln. eurų, aplinkai.

Tai vienas pavyzdžių, kaip žiedinės ekonomikos principai virsta realia finansine nauda.

ES institucijos aktyviai svarsto nuo 2035 m. įvesti privalomą reikalavimą – bent 25 proc. perdirbtų medžiagų kiekviename naujame automobilyje, jeigu rinkoje bus pakankamai žaliavos. Tokiu atveju „Kia“ būtų pasirengusi įgyvendinti reikalavimus penkeriais metais anksčiau.

„Vartotojui tai reikš, kad perdirbtų medžiagų automobiliuose daugės ir jos nebebus tik „Premium“ lygio priedas prie brangesnių interjerų. Be to, galima tikėtis, kad nuosekliai gerės naujų medžiagų kokybė, nes gamintojams itin svarbu, kad vairuotojai naujoves priimtų palankiai“, – pridūrė M. Buzelis.

Pamatysime, kaip pirkėjai įvertins gamintojų deklaruojamus poveikio aplinkai tikslus.

Problema – ne tik plastikas

Plastikas – ne vienintelė gamintojų galvos skausmo priežastis. Automobilių pramonėje itin plačiai naudojamas plienas, kurio gamyba yra vienas didžiausių anglies dvideginio emisijos šaltinių, todėl gamintojai nuolat ieško būdų užsitikrinti tvaresnį šios žaliavos tiekimą.

„Mercedes-Benz“ renkasi kelių lygių sprendimus: nuo ilgalaikių tiekimo sutarčių ir investicijų į gamybą iki tiekėjų atrankos kriterijų ir uždaro metalo laužo ciklų gamyklose. Iki šio dešimtmečio pabaigos Europos presų cechuose vokiečiai planuoja kasmet sumažinti plieno gamybos CO₂ emisijas daugiau nei 200 tūkst. tonų. Tokį rezultatą žadama pasiekti jungiant du būdus – perdirbant naudotą plieną ir diegiant tiesioginės redukcijos technologiją, kurioje kokso anglis keičia vandenilis ir atsinaujinančioji elektra.

„Kia“ taip pat žengė svarbų žingsnį – pasirašė susitarimus su „Voestalpine“ ir „ThyssenKrupp“ dėl mažiau CO₂ išskiriančio plieno naudojimo visuose pasauliniuose gamybos padaliniuose iki 2030 m.

Finansinė logika aiški: ankstyvos investicijos ir ilgalaikės sutartys leidžia užfiksuoti tiek kainą, tiek tiekimo kiekį dar prieš tai, kai ES, tikėtina, pradės galioti intensyvesni taršos mokesčiai.

„Vairuotojams tai reiškia, kad dėl reguliavimo automobilių kainos nešokinės taip drastiškai, kaip galėtų. Kita vertus, dar pamatysime, ar pirkėjai patys įvertins gamintojų siekius ir noriau rinksis tų bendrovių modelius, kurios deklaruoja ambicingesnius tvarumo tikslus nei konkurentai“, – pastebėjo M. Buzelis.

Įvairialypės pastangos

Šių metų tvarumo ataskaitoje „Kia“ įsipareigojo iki 2040 m. pereiti prie visiškai atsinaujinančiosios energijos naudojimo, o iki 2045 m. – sumažinti CO₂ emisijas net 97 proc., palyginti su 2019 m. lygiu.

„Volkswagen Group“ savo strateginiame plane „Way to Zero“ numato iki 2050 m. tapti anglies dvideginio atžvilgiu neutralia bendrove, o jau šiemet visos Europos gamyklos dirbs tik naudodamos žaliąją energiją.

„BMW Group“ 2023 m. ataskaitoje pažymėjo, kad iki 2030 m. perdirbtos žaliavos turės sudaryti bent 50 proc. naujų automobilių medžiagų. Koncernas aktyviai testuoja alternatyvias žaliavas ir diegia tvarius gamybos modelius.

„Stellantis“ grupė, jungianti „Peugeot“, „Fiat“, „Opel“ ir kitus prekių ženklus, jau 2024 m. paskelbė nuo 2010-ųjų gamyboje sumažinusi CO₂ emisijas 40 proc.

„Tai rodo, kad tvarumas tampa ne vien deklaruojamu, bet ir įvairiais būdais įgyvendinamu tikslu. Gamintojai ieško, kuo pakeisti tradiciškai taršius komponentus, kaip integruoti perdirbtas medžiagas. Dar viena kryptis – nuolatinis procesų, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su gamyba, tobulinimas“, – pabrėžė M. Buzelis.

Vertikalios integracijos strategijos ir ilgalaikiai susitarimai su metalų tiekėjais rodo, kad gamintojai ne tik reaguoja į rinkos pokyčius, bet ir patys formuoja naujus tvarumo standartus. Tikėtina, kad jų įgyvendinimas netrukus taps pramonės norma.