- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2023-iuosius Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) užbaigė atnaujinusi 380 km valstybinės reikšmės kelių, 30 km magistralinių kelių tinklo, sutvarkiusi 18 tiltų ir viadukų, rekonstravusi daugiau nei 13 km pėsčiųjų ir dviračių tako dalį Smiltynė–Nida.
Žingsnis po žingsnio
„Praėję metai mūsų komandai buvo intensyvaus darbo metai: gerokai pasistūmėta į priekį įgyvendinat „Via Baltica“ rekonstrukcijos projektą, pagaliau pradėti fiziniai darbai kelyje Vilnius–Utena, sparčiau pradėti tvarkyti šalies tiltai ir viadukai, suremontuotas rekordinis skaičius magistralinių kelių. Visi šie darbai žingsnis po žingsnio, kilometras po kilometro gerino šalies kelių būklę, mūsų keliones darė saugesnes ir patogesnes“, – sakė LAKD generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Pasak įmonės vadovo, 2023-ieji LAKD ir jos darbuotojams buvo ir vidinės transformacijos metai: bendrovėje įvyko struktūriniai pokyčiai, sustiprinta išorinė ir vidinė kontrolė, pradėtas racionalesnis finansinis planavimas, sprendimai tapo ne tik labiau apgalvoti, bet ir greitesni, pradėti taikyti griežtesni reikalavimai rangovų atliekamų darbų kokybei.
Beveik 300 objektų darbų kokybę LAKD specialistai patikrino mobilia tyrimų laboratorija, kuri leidžia greičiau, tiksliau ir objektyviau įvertinti kelių būklę. Atliktus darbus vertino ir kitos akredituotos šalies laboratorijos.
Beveik 300 objektų darbų kokybę LAKD specialistai patikrino mobilia tyrimų laboratorija.
Įvardijo prioritetus
2024 m. LAKD žada išlaikyti darbų tempą ir tęstinumą.
„Tarp svarbiausių prioritetų – tiltų ir viadukų tvarkymas, strateginių ir karinio mobilumo projektų įgyvendinimas, toliau tęsime įmonės transformaciją“, – teigė M. Švaikauskas.
Šiemet laukia tolesnis didžiausio nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros projekto „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos įgyvendinimas – darbai bus tęsiami techniškai sudėtingiausioje ir ilgiausioje, beveik 16 km atkarpoje.
Tęsiami darbai prasčiausios būklės magistraliniame kelyje Vilnius–Utena: ketinama užbaigti kelio atkarpos nuo Riešės iki Molėtų projektavimą ir paskelbti naujausius planus dėl ruožo nuo Molėtų iki Utenos atnaujinimo.
Šiemet rekonstrukcija pradėta nuo ruožo, esančio ties Utenos miestu. Planuojamos dvi eismo juostos, bus paklota nauja asfalto danga, sutvarkytos, atnaujintos ar naujai įrengtos nuovažos, rekonstruotos sankryžos. Rekonstruojamoje gatvėje ir sankryžose bus įrengtas apšvietimas, sutvarkyta infrastruktūra pėstiesiems ir dviratininkams.
Netoli Ruklos karinio poligono planuojama pradėti Jonavos aplinkkelio statybos darbus, pertvarkyti šalia Rūdninkų karinio poligono esantį kelią Pirčiupiai–Jašiūnai, pradėti kelio Mikašiūnai–Rūdninkai ir kelio Ąžuolijai–Juodšiliai–Jašiūnai atnaujinimo darbai.
Tarp svarbiausių prioritetų – tiltų ir viadukų tvarkymas, strateginių ir karinio mobilumo projektų įgyvendinimas.
2023-iaisiais iš pagrindų suremontuota beveik 6 km ilgio kelio Pabradė–Meškerinė atkarpa. Pirmą kartą įrengta dangos konstrukcija su voluojamuoju betonu. Toks sprendimas pasirinktas įvertinus dėl karinės technikos judėjimo keliui tenkančias apkrovas ir atlikus dangos konstrukcijos skaičiavimus.
Nudžiugins dviratininkus
Bus tęsiama tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukcija, kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai estakados (Sargėnų) kapitalinis remontas, pradėti rekonstruoti tiltai per Nevėžį, Šuniją, Dubysą, pradėtos laikinojo tilto per Kruną statybos.
2024 m. LAKD planuoja pradėti pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida (atkarpos pro Juodkrantę link Pervalkos, ties Pervalka ir nuo Pervalkos ir Preilos jūros link) tvarkymo darbus.
Bus tęsiami pėsčiųjų ir dviračių tako ties Birštonu ir pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Kretingos iki Vydmantų tiesimo darbai, planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką valstybinės reikšmės krašto kelio Vilnius–Polockas (Vilniaus r.) dalyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...