Teršia mažiau, bet vis tiek – milijonais tonų

Lyderis – transportas

2022 m. Lietuvoje į atmosferą pateko 19,3 mln. t šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 4,7 proc. mažiau nei 2021 m.

Daugiausia ŠESD susidarė transporto (31,2 proc.) ir energetikos (29,8 proc.) sektoriuose. Trečioje vietoje – žemės ūkis (22,9 proc.), kiek mažiau ŠESD išmetė pramonės (11,8 proc.) ir atliekų (4,3 proc.) sektoriai.

Palyginti su 2021 m., ŠESD kiekis mažėjo visuose šalies ūkio sektoriuose – energetikos (–6,6 proc.), transporto (–1,8 proc.), pramonės (–17,1 proc.), atliekų (–4,4 proc.), išskyrus žemės ūkio sektorių, kuriame buvo stebimas 1,8 proc. ŠESD emisijų padidėjimas.

Skaičiuojant absoliučiais dydžiais, labiausiai emisijos sumažėjo pramonės sektoriuje (0,47 mln. t CO2 ekv.). Tai daugiausia susiję su chemijos pramonės gamybos apimties mažėjimu ir tuo, kad šiluminėse elektrinėse buvo pagaminta mažiau elektros energijos deginant iškastinį kurą (0,25 mln. t CO2 ekv.).

Dėl šių priežasčių ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje dalyvaujančio sektoriaus emisijos 2022 m. krito daugiau kaip 15 proc., palyginti su praeitų metų lygiu.

Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančio sektoriaus (transportas, žemės ūkis, pastatai, smulkioji pramonė ir atliekų sektorius) emisija, palyginti su 2021 m., sumažėjo vos 0,4 proc.

Daugiausia ŠESD susidarė transporto (31,2 proc.) ir energetikos (29,8 proc.) sektoriuose.

Sąlygos dėl kvotų

Vertinant Lietuvos ŠESD mažinimo įsipareigojimų perspektyvas, palyginti su 2005 m., išmetimai prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiame sektoriuje 2022 m. yra išaugę 9,1 proc.

Todėl šaliai gali būti sudėtinga įgyvendinti ES pastangų pasidalijimo reglamente prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiam sektoriui įtvirtintą tikslą: 2030 m., palyginti su 2005 m., ŠESD sumažinti 21 proc.

Be to, nuo 2021 m. Lietuvai jau taikomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos šiame sektoriuje. Norint tilpti į nustatytas kvotas, į taršos leidimų prekybą neįtrauktos emisijos 2021–2030 m. laikotarpiu kasmet turėtų mažėti vidutiniškai po 3–4 proc., tačiau 2021 m. šio sektoriaus emisijos kilo ir pasiekė priešpandeminį lygį, o 2022 m. sumažėjo iki 0,5 proc.

Daugiausia iššūkių kelia transportas, žemės ūkis ir pramonė, kadangi juose emisijos, palyginti su 2005 m., augo labiausiai: transporto sektoriuje – 40,5 proc., žemės ūkio sektoriuje – 6,7 proc., o pramonės – 13,6 proc. Kituose sektoriuose ŠESD kiekis sumažėjo: atliekų sektoriuje – 45 proc., mažojoje energetikoje (pastatai) – beveik 12 proc.

Iškėlė tikslų

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje įtvirtinti šie atskirų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiame sektorių ŠESD sumažinimo tikslai iki 2030 m.: transportui – 14 proc., žemės ūkiui – 11 proc., pramonei – 19 proc., atliekoms – 65 proc.,  mažajai energetikai – 26 proc., o iki 2050 m. užsibrėžtas tikslas pasiekti neutralumą klimatui.

Nepasiekus ŠESD mažinimo tikslų, Lietuva privalės trūkstamus metinius ŠESD kvotos vienetus įsigyti iš kitų ES valstybių narių, tai šalies biudžetui gali kainuoti vidutiniškai iki 400 mln. eurų 2021–2030 m. laikotarpiu.