Taurelės magija vis dar stipresnė už bausmę

Problema nyksta lėtai

Tokią situaciją atskleidė projektui „Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ atlikta gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama įvertinti šalies eismo įpročius ir kultūrą.

Apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Kiekvieną savaitgalį per naktinius ir rytinius vairuotojų patikrinimus šalies policininkai užfiksuoja po kelias dešimtis neblaivių vairuotojų. Nors, regis, kontrolė keliuose griežtėja, o alkoholio vartojimo kultūra, vairuotojų sąmoningumas auga, vairavimo išgėrus problema nyksta lėtai.

2023 m. apsvaigę vairuotojai sukėlė 154 eismo įvykius (2022 m. – 177).

Artūras Pakėnas, vairavimo instruktorius, sakė, kad dėl to, jog vis dar vairuojame išgėrę, labiausiai kalta netinkama alkoholio vartojimo kultūra, kai noras išgerti yra stipresnis nei saugumo jausmas, baimė prarasti teises ar didelės baudos.

2023 m. apsvaigę vairuotojai Lietuvoje sukėlė 154 eismo įvykius, užpernai – 177.

„Gaila, bet reikia pripažinti, kad visuomenė serga. Alkoholio vartoti nemokame, geriame nekultūringai, išgeriame daugiau, nei reikia, o išgėrę žmonės mažai galvoja ir elgiasi neatsakingai. Turbūt turėtume „padėkoti“ sovietmečiui, kuris mus išmokė gerti. Labai sunku kaip nors kitaip paaiškinti, kodėl tiek daug žmonių vis dar vairuoja išgėrę, tai didelė problema“, – teigė A. Pakėnas.

Apklausos duomenimis, 8 proc. vairuotojų yra atsidūrę situacijoje, kai juos kiti asmenys atkalbinėjo nuo vairavimo išgėrus. Dauguma po įkalbinėjimų nusprendė nevairuoti, tačiau 2 proc. atsakė vis tiek sėdę prie vairo.

„Net ir labai griežtos bausmės žmonių neatgraso, nes noras išgerti yra didesnis nei baudų ar teisių vairuoti praradimo baimė“, – sakė A. Pakėnas.

Estijoje – 0,0 prom.

Jau kelerius metus Lietuvoje netyla kalbos apie tai, kad derėtų visiškai atsisakyti alkoholio tolerancijos vairuojantiems.

Šiuo metu Lietuvoje vairuoti galima, jei alkoholio kiekis kraujyje neviršija 0,4 prom.

Ne viena pasaulio šalis yra įsivedusi nulinę alkoholio toleranciją, kitos leidžia net ir dukart didesnę.

Vis dėlto, anot A. Pakėno, lygiuotis į kitus nereiktų. Jo nuomone, geriausia būtų vairuoti visiškai nevartojus alkoholio.

„Daugybėje šalių, kur vairuotojams leistina alkoholio kraujyje norma yra net didesnė nei Lietuvoje, dėl vairavimo išgėrus didelių problemų nekyla, nes ten vartojimas yra visai kitoks. Vienur alkoholis vartojamas pietaujant, jis nesiejamas su noru prisigerti, kitur, kaip ir Lietuvoje, alkoholis dažnai vis dar geriamas tam, kad pasidarytų drąsiau, linksmiau. Mūsų alkoholio vartojimo kultūrai geriausiai tiktų nulinė tolerancija vairuojantiems“, – mano A. Pakėnas.

Latvijoje šiuo metu vairuoti leidžiama, jei alkoholio kiekis kraujyje neviršija 0,5 prom., o estai yra kur kas griežtesni – šioje šalyje jau galioja nulinė tolerancija.

Tokią pačią apklausą praėjusiais metais atlikus Latvijoje, 30 proc. vairuotojų pripažino vairavę išgėrę, 24 proc. iš jų teigė, kad laikėsi leistinos 0,5 prom. ribos, 5 proc. – kad vieną ar kelis kartus vairavo viršiję 0,5 prom. ribą, o 1 proc. daug kartų per metus vairavo viršydami leistiną alkoholio ribą.

Yra teigiamų ženklų

„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sakė, kad apie tai, jog kelyje mus neretai supa neblaivūs vairuotojai, susimąstome tik skaitydami policijos suvestines.

„Sėstis prie vairo išgėrus – turbūt pats neatsakingiausias dalykas, kurį gali padaryti bet kuris vairuotojas“, – įsitikinęs R. Viršilas.

Bendrovės vadovas sako pastebintis ir teigiamų ženklų: vis daugiau žmonių alkoholį vartoja ne tam, kad apsvaigtų ar atsipalaiduotų, o jį degustuoja, ragauja, derina su maistu.

„Tai, kad žmonių sąmoningumas keičiasi, rodo ir nealkoholinio alaus populiarumo augimas“, – pastebėjo R. Viršilas.