Suremontavo, bet ar patikrino?

Pasirašė du ministrai

Įsivaizduokime, kad automobiliui nepavyko įveikti techninės apžiūros (TA) barjero dėl per didelio teršalų kiekio išmetamosiose dujose.

Ribos peržengtos nedideliais kiekiais, bet vis tiek peržengtos. Automobilis, rodos, dirba optimaliai, bet vis tiek kažkur slepiasi problema. Nuvažiuojame į servisą. Meistrai apžiūri vieną komponentą, kitą, pakeičia purkštuką. Susimokame ir bandome TA atlikti dar kartą. Vėl nepavyksta. Pinigai – į balą?

Nuo šių metų gegužės 1-osios tokios situacijos turėtų būti neįmanomos, nes jei servisas automobiliui tvarkė tuos komponentus, kurie daro įtaką išmetamosioms dujoms, kartu su sąskaita už darbus turi pateikti ir išmetamųjų dujų matavimų rezultatus.

Taip nusprendė susisiekimo ministras Marius Skuodis ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pasirašę atnaujintą Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos ir aplinkos apsaugos reikalavimų aprašą.

Dokumentas ir pasiūla

Aktualus šio aprašo IV skyriaus „Aplinkos oro apsaugos reikalavimai“ 24-asis punktas, kuriame rašoma: „Transporto priemonės techninė būklė, jei buvo atlikta degalų tiekimo, oro tiekimo, išmetamųjų dujų neutralizavimo dalių, įrangos, komponentų, sistemų techninė priežiūra ar remontas, įskaitant perdirbimą, privalo atitikti susisiekimo ministro arba jo įgalioto asmens tvirtinamus techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, o išmetamosios dujos – Teršalų išmetimo reikalavimuose nustatytas normas. Atlikus darbus, patikrinama išmetamųjų dujų atitiktis Teršalų išmetimo reikalavimuose nustatytoms normoms – atliekamas išmetamųjų dujų parametrų matavimas ir jo rezultatai nurodomi užsakymo paraiškoje ar kituose transporto priemonės valdytojui išduodamuose dokumentuose.“

Dėl reikalavimus kuriančių institucijų automobilių priežiūros varžosi ir garažų lygio servisai.

Išvada: visi servisai, remontuojantys variklius ir kitus komponentus, kurie daro įtaką išmetamosioms dujoms, privalo turėti išmetamųjų dujų sudėtį matuojančius aparatus arba sutvarkytus automobilius gabenti išmatuoti dūmingumo ir po remonto išvadas pateikti klientams.

Tačiau servisų, turinčių tokią įrangą, – mažuma, tad surasti, kur būtų galima pasitikrinti dūmingumą, be TA paslaugas teikiančių įmonių, – sudėtinga.

Kas slepiasi dūmuose

„Norint kokybiškai suremontuoti transporto priemonę, be dūmingumo patikros negalima atlikti kai kurių darbų, o diagnostika ne visuomet būna paprasta. Pas mus dabar ir turbinų meistrai atvažiuoja patikrinti automobilių“, – sakė serviso „Martonas“, turinčio dūmingumo matavimo įrangą, atstovas Mantas Rimkus.

Kodėl teršalų kiekis išmetamosiose dujose gali peržengti nustatytas ribas?

„Gali būti daug priežasčių, tarp jų – susidėvėję variklio tepaliniai žiedai ar įdėklai, DPF ir kiti filtrai, katalizatoriai, blogi išmetimo sistemos slėgio ir temperatūros davikliai, prastai veikiantis EGR vožtuvas. Taip pat ir turbinos, degalų įpurškimo sistemos problemos, blogas degalų siurblys ar kiaura išmetimo sistema. Dyzeliniai automobiliai dažnai pradeda dūminti daugiau, nei turėtų, kai susidėvi purkštukai“, – vardijo M. Rimkus.

Nuspėti, dėl ko dūmija automobilis, galima tiek pagal išmetamųjų dujų spalvą, tiek pagal sudėtį. Tačiau diagnozuoti konkrečią problemą nelengva, nes dauguma galbūt susidėvėjusių komponentų – variklio viduje.

Taisyklės su išimtimis?

Susisiekimo ir aplinkos ministrai atnaujintus automobilių remontavimo aprašus pasirašė labiau aplinkosaugos labui, tačiau, meistrų teigimu, tai gali vairuotojus apsaugoti nuo didesnių problemų.

„Padidėjęs dūmingumas signalizuoja, kad automobiliui reikalingas rimtesnis remontas. Be to, vienas gedimas sukelia kitą ir įvyksta grandininė reakcija“, – sakė „Martono“ specialistas.

Kaip klientui elgtis, jeigu po variklio ar dujų išmetimo sistemos remonto servisas nepateikė dūmingumo matavimų?

Galima kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybas – jos privalės ginti klientą ir papurtyti remontininkus, tačiau pirmiausia patys užsakovai turėtų reikalauti dokumentų, įrodančių, kad automobilis iš dirbtuvių išvažiuoja neteršiantis aplinkos daugiau, nei turėtų.

Tačiau kas gi stropiai laikysis taisyklių, jei pati valstybė į savo sukurtus standartus kartais spjauna per petį?

„Valstybės įmonės savo automobilių parko priežiūrai taip pat atlieka viešuosius pirkimus, bet tarp sąlygų nebūna dūmingumo matavimo ar įrangos jam. Tad dėl įvairius reikalavimus kuriančių institucijų automobilių priežiūros varžosi ir garažų lygio servisai, neatitinkantys net minimalių aplinkos apsaugos reikalavimų, neturintys taršą tikrinančios įrangos, netinkamai tvarkantys pavojingas atliekas ar galiausiai slapukaujantys su juodąja buhalterija. Manau, valstybinių įmonių automobilių parkai turėtų būti pavyzdys kitiems vairuotojams, tačiau ne visuomet taip būna“, – kurioziškus automobilių priežiūros verslo užkulisius atskleidė M. Rimkus.