Sukurtas inovatyvus įrenginys padės išvengti transporto susidūrimų su laukiniais gyvūnais

  • Teksto dydis:

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) absolventai Darius Pratašius ir dr. Kristina Pratašienė su kolegomis sukūrė inovatyvų autonominį išmaniųjų technologijų įrenginį, padedantį išvengti transporto priemonių ir laukinių gyvūnų susidūrimų.

Keturkojai pripranta

Anot idėjos autorių, pradinis inovacijos kūrimo etapas – galimybių studija, atskleidusi, kokios priemonės taikomos pasaulyje ir Lietuvoje.

„Šiuo metu apsaugai nuo gyvūnų tiek ES šalyse, tiek Lietuvoje plačiausiai taikomos priemonės – tinklo tvoros prie kelių, derinamos su nušokimo rampomis ir vienvėriais varteliais. Draugiškiausia aplinkai, gana efektyvi, tačiau pati brangiausia priemonė – žalieji tiltai, plačiai paplitę ES šalyse, taip pat planuojami ir Lietuvoje – kelyje „Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės. Yra ir alternatyvių apie gyvūnus įspėjančių priemonių, kurios būtų pigesnės ir veiksmingos, poreikis, – sakė aplinkosaugos ekspertas D.Pratašius. – Gyvūnų visiškai izoliuoti neįmanoma ir negalima, prie atbaidymo sistemų jie pripranta ir priemonės tampa neefektyvios, todėl geriausia informuoti vairuotojus apie prie kelio priartėjusius gyvūnus, kad pasirinktų mažesnį greitį, saugiau ir atidžiau važiuotų pavojingu kelio ruožu.“

Suomiai išbandė aerozolį

Dr. K.Pratašienės teigimu, yra sukurta įvairių vairuotojų perspėjimo apie laukinius gyvūnus priemonių.

Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje naudojami mirksintys kelio ženklai, žybčiojantys ištisai, nepriklausomai, ar gyvūnas priartėjęs prie kelio, ar ne, todėl kai kurie vairuotojai tai netgi ignoruoja.

„Lietuvoje taip pat naudojamos sistemos, perspėjančios apie prie kelio priartėjusį gyvūną, šių priemonių efektyvumas – didelis. Jutikliai užfiksuoja judesius ir signalas davikliais siunčiamas į švieslentę. Vairuotojams įsižiebia įspėjamieji signalai, bet pravažiavę švieslentę jie nebeinformuojami apie laukinius gyvūnus“, – įžvalgomis apie perspėjimo sistemų pranašumus ir trūkumus dalijosi dr. K.Pratašienė.

Kai kuriose šalyse bandyta dėti gyvūnams apykakles, kurios siųstų radijo bangas, bet ši idėja nepasiteisino. Suomijoje elnių ragai buvo purškiami aerozoliniu, šviesą atspindinčiu skysčiu, tačiau aerozolis išblunka, nusiplauna, gyvūnai ragus periodiškai numeta ar nusilaužia.

Jau testavo keliuose

D.Pratašiaus ir dr. K.Pratašienės projekte – ant kiekvieno kelio signalinio stulpelio kas 50 m montuojamos autonominės, saulės energija įkraunamos išmaniosios kepurės, kurios infraraudonaisiais spinduliais fiksuoja šiltus organizmus ir juos aptikusios pradeda mirksėti.

Vairuotojai tamsiuoju paros metu informuojami, kad reikėtų būti ypač budriems – mažinti greitį ir atsargiau važiuoti pavojingu ruožu.

„Visiškai savarankiškas išmaniųjų technologijų įrenginys montuojamas nekeičiant kelio ženklinimo stulpelių matmenų, tiksliai ir efektyviai veikiantis pavojingiausiu laiku – esant prieblandai ir tamsiuoju paros metu“, – akcentavo D.Pratašius.

Įrenginys jau testuotas realiomis sąlygomis – specialiai numatytuose ir su Lietuvos kelių direkcija suderintuose kelių ruožuose normaliomis ir ekstremaliomis sąlygomis.

Tyrimo metu buvo sumontuoti aštuoni davikliai, dalis jų – ant stacionarių stulpelių, nes numatytame ruože jie buvo išdėstyti kas 100 m, kiti – kas 50 m ant papildomų stulpelių su jau integruotais jutikliais. Gyvūnai buvo užfiksuojami visada, kai tik priartėdavo prie kelio.

Daviklius galima montuoti atvirose ir miškingose teritorijose.

Jutikliai sureaguodavo kiekvienu atveju, kai didesni gyvūnai įbėgdavo į stebimo kelkraščio zoną.

Rezultatai – iškalbingi

Anot D.Pratašiaus, norint įsitikinti, kad jutikliai veikia tiksliai, gyvūnus papildomai identifikuodavo termovizinė kamera.

„Tyrimai patvirtino, kad jutikliai sureaguodavo kiekvienąkart, kai didesni gyvūnai įbėgdavo į stebimo kelkraščio zoną. Termovizine kamera bandymai atliekami nuo 2021-ųjų spalio iki šiol. Pavasario duomenų, kai kiekvieną naktį registruota daug gyvūnų, analizė parodė, kad atvejais, kai keturkojai kelio prieigose užsibūna gana ilgai, po kelias valandas, rizika, jog jie gali bet kada išbėgti į važiuojamąją dalį – ne trumpalaikė, epizodinė, o ilgalaikė“, – sakė aplinkosaugos ekspertas.

D.Pratašius įkūrė įmonę „Dok inovacija“, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Inovatyvus produktas daug dėmesio ir palaikymo sulaukė tarptautinėje parodoje „Technorama“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių