Seni akumuliatoriai lietuviams dar nerūpi

  • Teksto dydis:

Lietuviai vis daugiau išmano apie buitinių atliekų rūšiavimą ir savo žinias pritaiko praktiškai, tačiau net trečdalis (31 proc.) vis dar nesusimąsto apie savo automobilio atliekų tvarkymą. Gyventojų apklausos rodo augantį vartotojų ekologinį sąmoningumą, bet neretai ekologija vis dar siejama su sudėtinga atliekų tvarkymo sistema ir didesne kaina.

Laiko save atsakingais, tačiau žinių trūksta

Dažno jau nebestebina kieme stovintys spalvoti konteineriai buitinėms atliekoms rūšiuoti. Net 64 proc. Lietuvos gyventojų save laiko atsakingais aplinkai. Tačiau net trečdalis negalvoja, ar servisas, kuriame taisomas jų automobilis, atliekomis pasirūpina tinkamai. Tokie duomenys paaiškėjo vasaros pradžioje tyrimų bendrovei „Norstat LT“ atlikus automobilių vairuotojų apklausą.

Atliekų surinkimo ir tvarkymo įmonės „Žalvaris“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad dar maža vairuotojų dalis žino apie automobilinių atliekų pavojingumą. „Akumuliatoriai, alyva, amortizatoriai, kuro, tepalo bei oro filtrai ir padangos priskiriamos pavojingiausių automobilinių atliekų sąrašui. Pagal Europos Sąjungos šalyse galiojančius reikalavimus, šios atliekos privalo būti surenkamos ir perduodamos tvarkyti bei perdirbti atliekų tvarkymo bendrovėms“, – sako „Žalvario“ rinkodaros vadovė Vita Balaikienė.

Apklausos metu pastebėta, kad automobilių padangas Lietuvos gyventojai tvarko atsakingiau. Dauguma apklaustųjų (64 proc.) nurodė, kad niekada nėra išmetę ar palikę irti automobilio padangų. Beveik trečdalis (29 proc.) teigė atidavę servisui pakeistas padangas, tikėdamiesi, kad jos bus sutvarkytos tinkamai. Nedidelė dalis (7 proc.) prisipažino, kad jiems yra tekę išmesti ar palikti irti nebenaudojamas padangas.

Daugėjant automobilių – daugėja ir atliekų

Menką lietuvių dėmesį tinkamam automobilinių atliekų tvarkymui pastebi UAB „Autojuta“ technikos direktorius Vladas Vaitkus: „Dirbame automobilių remonto srityje per dvidešimt metų, bet per savo darbo praktiką nė karto nesulaukiau klausimo, kur dedame remontuojamo automobilio alyvą, akumuliatorius ar kitas atliekas. Toks klausimas mane patį maloniai nustebintų. Žinoma, paskutinius dešimt metų situacija gerėja, juk seniau padangas ir kitas remonto atliekas į bendrus buitinių atliekų konteinerius mesdavo.“

Vis dėlto automobilinių atliekų surinkimo kiekiai didėja. „Šių metų pirmame pusmetyje iš automobilių remonto įmonių surinkome 31 proc. daugiau atliekų nei pernai per tokį pat laikotarpį, nors aptarnavome tik 3,19 proc. daugiau klientų“, – pastebi „Žalvario“ atstovė V. Balaikienė.

Vis didėjantis automobilinių atliekų kiekis nestebina ir „Autojutos“ atstovo: „Daugėjant automobilių – daugėja ir atliekų. Sezoniškumas irgi veikia. Didžiajai daliai automobilių savininkų taisant ar prižiūrint automobilį svarbiausia yra kaina – juk mūsų rinka maža, senas automobilių parkas, serviso pasirinkimą lemia paslaugos kaina, o ne socialinis atsakingumas prieš gamtą. Tik kokiems 5 proc. vairuotojų pradeda rūpėti ekologiškumas, pasirenkamo serviso socialinis atsakingumas“, – teigia V. Vaitkus. 

Tinkamai tvarkytis teko mokytis ir patiems servisams

Apklausos metu taip pat buvo aiškinamasi, kodėl lietuviai nėra linkę tinkamai pasirūpinti automobilinėmis atliekomis patys. Beveik pusė (46 proc.) šalies gyventojų įvardino sudėtingą atliekų pridavimo sistemą, kuri atima tiek laiko, tiek pinigų, ir pernelyg sunkiai surandamas vietas, kuriose būtų priimamos atliekos. Taip pat trečdalis lietuvių (33 proc.) susiduria su informacijos apie automobilines atliekas bei jų pridavimą stoka.

„Padangas, alyvą ir kitas atliekas ES direktyvomis yra įpareigoti surinkti ir tvarkyti autoservisai, kuriuose tos padangos ar alyva, taip pat kitos automobilių dalys, yra keičiamos. Nors atsakingos aplinkosaugos institucijos kontroliuoja, kaip laikomasi šių reikalavimų, vis dėlto ir patys vairuotojai  turėtų būti dėmesingesni ir reiklesni jų automobilius tvarkantiems servisams“, –  skatina vairuotojus V. Balaikienė ir primena, kad panaudoti galima bene visas automobilių atliekas, didžiąją jų dalį perdirbant.

V. Vaitkus pasakoja, kad, prieš daugiau nei dešimtmetį ES įvedus atliekų tvarkymo reikalavimus, ir patiems servise teko mokytis tvarkytis: „Reikėjo ir patiems viduje persitvarkyti, ir žmones išmokyti elgtis kitaip.“

Atsakingi servisai turi kelias atliekų talpyklas, skirtas atliekas talpinti atskirai. Į vienas kraunami akumuliatoriai, į kitas – amortizatoriai, į trečias – įvairūs seni filtrai, į ketvirtas pilama panaudota alyva ir t. t. Atliekų talpyklos privalo stovėti ten, kur jas būtų lengva pasiekti automobilių meistrams, kitaip tariant, darbo patalpose. Paprastai tai būna didelio tūrio, kartais net iki 200 litrų, statinės, pažymėtos specialiais lipdukais. Tad šias talpas lengva pastebėti ir į servisą savo automobilį atvariusiems vairuotojams.

Atsakingų, tinkamai tvarkančių automobilines atliekas, servisų žemėlapį galima rasti ir internete, projekto „Esu atsakingas vairuotojas“ svetainėje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

haha

haha portretas
oro filtras priskiriams prie pavojingų atliekų..... klausimėlis- kodėl? DDDD
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių