Savininko kodas: padės valstybei, bet pabrangins automobilius?

Nuo gegužės 1 d. įvedamas unikalus savininko deklaravimo kodas (SDK) žada perversmą naudotų automobilių pardavimo rinkoje. Skaidresnė apskaita valstybės biudžetą turėtų papildyti svaria pinigų suma. Tačiau ar iš tiesų grandioziniai planai duos laukiamą rezultatą, ar virs papildoma biurokratine našta visiems vairuotojams.

Suteiks automatiškai

Jau nuo kito mėnesio pradžios visi Lietuvoje eksploatuojami automobiliai privalės turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Be jo į Lietuvą patekti galės tik tranzitu vežamos transporto priemonės.

Savininko deklaravimo kodas – unikalus kodas, kurį reikės turėti visoms šalyje esančioms ir Lietuvos gyventojams ar įmonėms nuosavybės teise priklausančioms transporto priemonėms, taip pat naujas kodas bus sugeneruojamas kiekvieną kartą pasikeitus transporto priemonės savininkui. Kodą bus būtina turėti ne tik registruojant transporto priemonę, bet ir norint ją parduoti. Daliai transporto priemonių savininkų kodas bus suteikiamas automatiškai, o kitai daliai reikės kreiptis į "Regitrą" patiems. Pranešti apie turimą transporto priemonę ir gauti kodą bus galima elektroninėje sistemoje.

Kodas gegužės 1 d. automatiškai bus suteikiamas, jei transporto priemonė šiuo metu yra registruota Lietuvoje. Jos savininkui jokių papildomų veiksmų daryti nereikės. Priskirtą kodą taip pat bus galima sužinoti internetu arba "Regitros" padalinyje. SDK naujai registruojamam automobiliui elektroniniu būdu bus suteikiamas nemokamai, o išsiimant "Regitroje" kainuos virš 4 eurų.

Tuo atveju, jei transporto priemonė yra Lietuvos teritorijoje, tačiau  išregistruota arba dar neįregistruota, norint gauti kodą yra numatytas pereinamasis laikotarpis iki liepos 31 d. – savininkas turės per tris mėnesius kreiptis į "Regitrą" ir gauti kodą. Tačiau jeigu pastaruoju atveju transporto priemonę planuojama parduoti ar registruoti, tuomet kodą reikia gauti prieš atliekant šiuos veiksmus.

Praranda apie 40 mln. eurų

Mūsų dienraščio kalbintos "Regitros" atstovės Emilijos Bardauskienės teigimu, kaip ir įvedant kiekvieną didesnio masto naujovę, žmonėms kyla daug klausimų, tačiau stengiamasi informaciją kuo aiškiau ir plačiau paskelbti per žiniasklaidos priemones. Taip pat išsami informacija pateikiama ir įmonės interneto svetainėje.

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, įvedant SDK pirmiausia siekiama mažinti šešėlį automobilių versle ir apsaugoti pirkėjų interesus. Iki šiol, įvykdžius sandorį, naujasis automobilio savininkas buvo fiksuojamas tik registracijos metu, tačiau dalis automobilį tolesniam pardavimui įsigijusių asmenų nesikreipdavo į "Regitrą" ir jo neregistruodavo savo vardu, todėl perpardavinėtojai likdavo nežinomi ir taip nesumokėdavo mokesčių.

Taip tikimasi pažaboti vadinamųjų kauferių (pirkimo–pardavimo sutarčių) sistemą, kai sandorio dokumentai būdavo sutvarkomi taip, kad atrodydavo, kad žmogus automobilį perka tiesiai iš savininko užsienyje, o realus automobilio perpardavėjas nefigūruodavo jokioje sutartyje.

"Šiuo metu dalis transporto priemonių perpardavimo sandorių vyksta atsiskaitant grynaisiais pinigais, kurie nėra fiksuojami ar įtraukiami į sistemos apskaitą, todėl taip nuslepiami mokesčiai. Tikėtina, kad dėl to valstybė kasmet praranda apie 40 mln. eurų", – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot politikės, centralizuota transporto priemonių savininkų apskaitos sistema yra būtina ir neatidėliotina kaip kovos su šešėliniu automobilių verslu priemonė.

Taikiklyje – "kauferiai"

Politikės žodžius patvirtina ir skaičiai. 2018–2020 m. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), atlikdama kontrolės veiksmus, sektoriuje nustatė beveik 5 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių. Kontroliuotų mokesčių mokėtojų deklaruota pridėtinės vertės mokesčio (PVM) prievolė 2019 m., palyginti su 2018 m., išaugo 26,8 proc. Šio sektoriaus analizė rodo, kad dažniausiai nuo nesąžiningų pardavėjų nukenčia ir nuostolių patiria galutinis pirkėjas, kurio saugumą, sandorio skaidrumą bei atsekamumą ir turi užtikrinti ši priemonė.

Taip tikimasi pažaboti vadinamųjų kauferių (pirkimo–pardavimo sutarčių) sistemą, kai sandorio dokumentai būdavo sutvarkomi taip, kad atrodydavo, kad žmogus automobilį perka tiesiai iš savininko užsienyje, o realus automobilio perpardavėjas nefigūruodavo jokioje sutartyje. Anot pareigūnų, taip bus eliminuoti fiktyvūs sandoriai, užtikrinamos mokestinės prievolės ir atsakomybės.

Pasak VMI atstovų, pernai beveik pusė iš užsienio įvežamų naudotų transporto priemonių sandorių vieta buvo fiksuojama jų kilmės šalyje. Tai reiškia, kad per 79 tūkst. automobilių pirkimo sandorių buvo sudaryta tiesiogiai užsienyje. Lietuvoje – apie 82 tūkst. sandorių.

Kontrolė: nuo gegužės automobilius keliuose dėl SDK galės tikrinti net kelių institucijų darbuotojai. Evaldo Šemioto nuotr.

Perpardavinėtojai – šešėlyje

VMI specialistams antrina ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Jų duomenimis, per praėjusius metus ypač išaugo šešėlinės prekybos naudotais automobiliais iš JAV mastas, o pogrindiniai prekeiviai pernai valstybei nesumokėjo beveik 4,5 mln. eurų mokesčių. FNTT šiuo metu atlieka devyniolika ikiteisminių tyrimų dėl prekybos automobiliais, juose nustatyta per 7,4 mln. eurų žala valstybės biudžetui.

Pasak FNTT, šiuo metu tyrimai atliekami dėl 4,5 tūkst. automobilių, kurie buvo įvežti iš JAV ar ES šalių. Dažniausiai automobiliai iš JAV į Lietuvą patenka per lengvatinio apmokestinimo zonose esančias įmones, kurias valdo nusikalstamų schemų organizatoriai.

Klastojant dokumentus sudaromos netikros pirkimo–pardavimo sutartys, į pardavimų grandines įtraukiami trečiųjų šalių gyventojai, kurie automobilius tariamai parduoda Lietuvos piliečiams. Suklastotuose dokumentuose nurodoma, kad automobilis pirktas iš užsienio piliečio, todėl pridėtinės vertės mokestis (PVM) gudriai paslepiamas. Sandoriai dažnai vyksta grynaisiais pinigais, todėl perpardavinėtojai, neretai dirbantys nelegaliai be jokių oficialių dokumentų, jų neįtraukia į apskaitą ir nemoka mokesčių valstybei.

Baudos – iki 600 eurų

Anot VMI, įvedus SDK bus taikomos griežtos kontrolės priemonės, sustabdant automobilvežį kelyje bus tikrinami visi jo gabenami automobiliai. Bus kontroliuojami pavieniai automobiliai kelyje, taip pat automobiliai, parduodami turgavietėse arba skelbimų portaluose. Visi parduodami automobiliai jau turės būti užregistruoti.

Parduodamų automobilių, kuriems turbūt ir aktualu taikyti šį kodą, šiuo metu yra tik apie 20 tūkst. Tuomet kodėl tas milijonas su viršum turi pereiti su SDK susijusius biurokratinius procesus?

Kontroliuojantys pareigūnai, nustatę, kad transporto priemonė neturi SDK, gali taikyti administracinę atsakomybę. Baudą skirs pažeidimą nustačiusi institucija. Automobilių pardavėjus galės tikrinti daugybė institucijų: policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, muitinės ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų. Padarius pakartotinį pažeidimą – nuo 440 iki 600 eurų. Tiesa, iki rugsėjo nustatytas vadinamasis tolerancijos laikotarpis, per kurį pareigūnai žada nebausti.

Siekia aplenkti Europą?

Mūsų dienraščio kalbintas Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis teigė, kad įvedamos naujovės siekiai yra geri, tiesa, yra ir neaiškumų.

"SDK sistema įvedama, kad būtų pažabota netikrų vadinamųjų kauferių praktika. Ir ji turėtų būti veiksminga. Tačiau į ją įtraukiami visi 1,3 mln. Lietuvoje eksploatuojamų automobilių. Parduodamų automobilių, kuriems turbūt ir aktualu taikyti šį kodą, šiuo metu yra tik apie 20 tūkst. Tuomet kodėl tas milijonas su viršum turi pereiti su SDK susijusius biurokratinius procesus? Taip, suteikiant kodą, savininkams nieko daryti nereikės, bet pavyzdžiui, parduodant savo ilgai laikytą automobilį jie vis tiek turės atlikti papildomus veiksmus", – svarstė V.Naujanis.

Jo žodžiais, kitas dalykas, kad SDK nebūtinai išspręs pagrindinę problemą, kai apskaitos dokumentuose nurodomos žymiai mažesnės automobilių pardavimo vertės. Be to, automobilių prekeiviams ar bendrovėms neaiškumų sukels tai, kad, įsigijus automobilį Vokietijoje, jis, dar prieš įvežant į Lietuvą, privalės turėti SDK, tačiau dažnai būna neaišku, ar pirkinys iškart pasieks Lietuvą, ar dar ilgesnį laiką liks Vokietijoje. Beje, Vokietijoje, kaip ir didžiojoje Europos dalyje, tokios kodų sistemos nėra. Panašią taiko tik Latvija ir dar kelios šalys.

"Su šešėliu kovoti reikia, bet susidaro įspūdis, kad norime tai padaryti pirmieji Europoje. O juk tos problemos iš Europos ir ateina. Juk niekas per prievartą tų pirkimo–pardavimo sutarčių Europoje nekišdavo. O ir jos juk yra legalus dalykas. Tik tiek, kad jas išrašydavo Lietuvoje. Tiesa, ir iki šiol buvo galimybių automobilį Vakaruose įsigyti skaidresniu būdu, pavyzdžiui, bendrovės vardu. Bet kažkodėl ir pardavėjai iš Vakarų Europos, ir pirkėjai iš Lietuvos mieliau rinkdavosi kitokius būdus", – aiškino V.Naujanis.

Pašnekovas prognozavo, kad į Lietuvą parduoti įvežti automobiliai dabar bus registruojami įmonių vardu.

Šešėlis: savo duomenų į dokumentus neįrašydavę perpardavinėtojai dažnai išvengdavo ir mokesčių, ir atsakomybės už techninę automobilio būklę. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Guls ant pirkėjų pečių

Pasak automobiliais prekiaujančių bendrovių atstovų, SDK įvedimo jos nebijo. To labiau vengia pavieniai prekeiviai, kurie nenori parodyti realios automobilio pirkimo užsienyje kainos, kad mokėtų mažiau mokesčių. Taip pat, įvedus SDK, jei Lietuvoje realizuojamas automobilis bus techniškai netvarkingas, atsakomybę dėl to jau teks prisiimti būtent perpardavinėtojui.

Pardavimo skelbimų portalų atstovai siūlo, kad SDK suteikimo procesas nebūtų pernelyg biurokratizuojamas. Jų nuomone, užtektų to, kad, paprastam pardavėjui įdėjus registruotą skelbimą ir pateikus valstybinį automobilio numerį, vėliau vyksiantis sandoris ir naujas kodas būtų suteikiamas automatiškai iš "Regitros" ir VMI sistemų.

Mūsų kalbinti automobilių prekeiviai tvirtino, kad norintieji apgauti valstybę vis tiek ras būdų. Kaip kad nutiko su amerikietiškais automobiliais, kurie anksčiau būdavo įvežami per Klaipėdos uostą ir ten būdavo sumokami mokesčiai, o dabar iš JAV aukcionų automobiliai gabenami į Nyderlandų ar Belgijos uostus ir, ten įforminti muitinėje, įvežami į mūsų šalį. Taip Lietuvos biudžeto nepasiekia anksčiau iš šio sektoriaus rinkti milijonai.

Vairuotojai, diskutuodami socialiniuose tinkluose, neabejoja, kad išaugsiančios transporto priemonių iš Vakarų atgabenimo išlaidos pirmiausia guls ant eilinių vartotojų pečių. Spėjama, kad nuo vasaros ar rudens naudotų automobilių kainos turėtų gerokai šoktelėti į viršų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jo jo

Jo jo portretas
Viena geda,kiek durneliu dziaugesi permaina,kai pavagia ir neranda 20 vagonu.

Gerai

Gerai portretas
Jeigu notarai tik grynais ima... Gal ir jiems tokį kodą...

A

A portretas
Pardavejas uz auto kokybe gali atsakyt tik su ja bent puse metu pavazinejas,nes dabar dauguma vakaruose perka internetu ir jis apie ta masina zino tiek kiek vokietis pasako ar vairuotojas autovezio nuvaziaves paimt tos masinos,devetos masinos pirkimas tai kaip losimas loterijoj,gali gerai nupirkti,gali ir blogai.
VISI KOMENTARAI 23
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių