Ralio trofėjų neiškovojo, tačiau startais nenusivylė Pereiti į pagrindinį turinį

Ralio trofėjų neiškovojo, tačiau startais nenusivylė

2025-03-01 12:00

„Teko važiuoti pagal mėnulį ir žvaigždes. Per paskutinius 22 km prisirinkome daugiau baudų nei per visus iki tol buvusius beveik 400 km greičio ruožų“, – paskutinį „Monte Carlo Historique“ ralio etapą apibūdino Karolis Raišys.

Ekipažas: K. Raišys ir O. Meilūnas važiavo 1961-ųjų „Jaguar MKII“. Ekipažas: K. Raišys ir O. Meilūnas važiavo 1961-ųjų „Jaguar MKII“. Ekipažas: K. Raišys ir O. Meilūnas važiavo 1961-ųjų „Jaguar MKII“.

Viltis sudaužė gedimas

Klasikinių automobilių lenktynėse „Monte Carlo Historique“ dalyvavęs K. Raišys su šturmanu Ovidijumi Meilūnu pretendavo į prizininkus, tačiau būtent paskutinis naktinis etapas sudaužė visas viltis.

„Sugedo laiko ir vidutinio greičio matavimo įranga, kuri yra svarbiausia tokiuose klasikinių automobilių raliuose. Panikavome, bandėme greitai spręsti problemą, bet nepavyko. Sugaišome labai daug laiko. Man naktiniai šių lenktynių greičio ruožai labai patinka, jie keičia rezultatus ir dažniausiai į palankius mums. Deja, ne šį kartą. Apmaudu“, – sakė K. Raišys.

Lietuvių ekipažas, važiavęs 1961-ųjų „Jaguar MKII“, bendroje įskaitoje užėmė 36-ą vietą.

Savo grupėje – šešti

Pergalę šventė belgai Michelis Decremeris ir Jennifer Hugo, startavę 1965-ųjų „Alfa Romeo Giulia Ti“. Antri buvo ispanai Luisas Climentas Asensio ir Carlesas Jimenezas Vallsas (1981 m. BMW 323i), treti – italai Fabrizio Rossi ir Marco Frascaroli (1972 m. „Lancia Fulve Coupe 1.3S“).

Šešioliktą vietą užėmė latviai Karlis Mikelsonas ir Normundas Vugulas (1979 m. „Mazda RX7“).

Seniausių automobilių grupėje mūsiškiai liko šešti. Sėkmingiau pasirodė M. Decremeris ir J. Hugo, taip pat kiti Belgijos atstovai Maxime’as Casteleinas ir Filipas Deplancke’as (automobilis – 1964 m. „Sunbeam Tiger“), prancūzai Jerome’as Andre ir Fredericas Mansord’as (1965 m. „Porsche 911“), bulgarai Georgis Andonovas ir Yordanka Andonova (1961 m. „Volvo PV544“ ir prancūzai Ludovicas Bincazas ir Yves’as Davidas (1965 m. „Morris Mini Cooper S“).

K. Raišys legendinį „Monte Carlo Historique“ seniausių automobilių kategorijoje yra laimėjęs keturis kartus, kartą bendroje įskaitoje finišavo ketvirtas, pernai buvo penktas.

Ralis: lenktynininkams teko įvairių išbandymų. / flameris.com nuotr.

Motyvacija neišblėso

„Varžybos vyksta tokiu pačiu principu kaip ankstyvieji Monte Karlo raliai. Startai – skirtinguose Europos miestuose, šiemet – Turine, Reimse, Bad Homburge ir Monte Karle. Mes startavome iš pastarojo vėlai vakare, per naktį turėjome nuvažiuoti iki pagrindinio miesto Valenso. Nuo Monako iki jo yra gana neblogas kelias, organizatoriai kontrolės punktus sudėliojo Alpėse, tad serpantinuose neblogai apšilome, nepaisant, kad buvo nemažai sniego. Finišavę apžiūrėjome dar gražius, neapdaužytus varžovų automobilius“, – pasakojo K. Raišys.

Pirmą greičio ruožą Lietuvos ekipažas tarp savo kategorijos dalyvių įveikė trečias, antrą ir trečią – antras, tačiau vėliau pradėjo atsilikti nuo lyderių M. Decremerio ir J. Hugo – smuktelėjo į šeštą poziciją. Vis dėlto netrukus mūsiškiai susigrąžino iniciatyvą: dvyliktą greičio ruožą užbaigė antri, o penkioliktą – pirmi.

Taurės negavome, bet tai menka bėda. Man patinka, kai istorija nesikartoja.

Medaus statinę sugadino paskutinė – septyniolikta – greičio atkarpa: K. Raišys ir O. Meilūnas finišavo dvylikti.

„Vis dėlto gavome viską, ką Monte Karlo ralis gali pasiūlyti: azartišką kovą dėl podiumo, saulės, sniego, ledo, o motyvacija išliko iki pat paskutinio ruožo. Tik taurės negavome, bet tai menka bėda. Man patinka, kai yra ką atsiminti, kai istorija nesikartoja“, – reziumavo K. Raišys.

Finišavo ne visi

Bendroje įskaitoje 51-ąją, o tarp savo kategorijos ekipažų 17-ąją vietą užėmė Tadas Vitkevičius ir Linas Žvinakevičius, važiavę 1978 m. „Saab 96 V4“.

Anot T. Vaitkevičiaus, rezultatai galėjo būti geresni, tačiau įtakos turėjo ir labai nesėkmingai susiklosčiusi lenktynių pradžia, ir nelauktai iškritęs gausus sniegas, kai teko važiuoti baiminantis kiek stipriau spustelėti akceleratoriaus pedalą, galiausiai – navigacijos įrangos gedimas.

Bendražygiai: T. Vitkevičius ir L. Žvinakevičius lenktyniavo 1978 m. „Saab 96 V4“. / „Facebook“ nuotr.

„Svajonė įgyvendinta! Nekantriai laukiau šio ralio. Pasitikrinti save tokiu lygiu – fantastiška. Aibė ikoniškų automobilių, spalvingų asmenybių ir kalnų. Ambicijos buvo pačios didžiausios, tad 51 vieta bendroje įskaitoje tikrai neguodžianti, tačiau, turint galvoje dalyvių skaičių, neatrodo tragedija. Pamatėme, kad tikrai įmanoma pasiekti gerokai daugiau ir viską darome teisingai. Palyginti su ankstesnių metų galutinėmis rikiuotėmis, šis ralis buvo tikrai sudėtingas – šiemet dešimta vieta surinko tiek pat baudos taškų kiek pernai 50-oji“, – svarstė L. Žvinakevičius.

Ketvirtoje grupėje, kurioje varžėsi lietuviai, sėkmė lydėjo bendros įskaitos prizininkus L. Climentą Asensio ir C. Jimenezą Vallsą. Antri buvo su neutralia vėliava startavę rusai Ilja Kašinas ir Borisas Kostyrko (1982 m. „Volkswagen Scirocco“), treti – danai Kimas Frandsenas ir Kristianas Jorgensenas (1979 m. „Volkswagen Golf GTI“).

27-ą kartą surengtą „Monte Carlo Historique“ ralį pradėjo 234 ekipažai, užbaigė 188.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų