Kaip prasti keliai vairuotojus tempia į skolas ir ką daryti, aiškino „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė.
– Pradėkime nuo tos apibrėžties, kad tokie būtent gedimai, tie pavasariniai gedimai turbūt yra ne tik finansinė našta, bet ir apskritai problema ne tik vairuotojui, bet ir šeimai, ar ne? Įvardinkite priežastis, kodėl?
– Žinoma, automobilio gedimas yra ne tik techninis nepatogumas. Iš esmės tai yra toks gyvenimo trikdis, kadangi automobiliu važiuojame ne tik į darbą, bet mums reikia nuvežti vaikus į mokyklą, reikia išpildyti bet kokias kasdienes šeimos pareigas. Automobilio gedimas dažniausiai sutrikdo šią rutiną ir discipliną. Tai nutinka dažniausiai dėl to, kad nepasirūpiname automobiliu iš anksto. Kartais išgirstame kažkokį garsą ar automobilis jau kažką signalizuoja, bet atidedame jo patikrą, atidedame geresniems laikams, galbūt tikėdamiesi, kad nieko nenutiks.
Kitas dalykas – nepasirūpiname automobilio KASKO draudimu, kuris taip pat galėtų padėti. Nutikus nelaimei dažniausiai galvojama, kad KASKO automobilio draudimo kaina yra didesnė negu bus galimos žalos, tačiau tai nėra tiesa.
Ir trečias dalykas – nesitikime tokio įvykio. Dažniausiai pasitikime savo transporto priemone, įsisukame į rutiną ir tikimės, kad viskas eis kaip eina. O nutinka, kas nutinka.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kalbant apie finansinę pusę, ne tik apie visus patiriamus nepatogumus, kai lieki be automobilio ar, pavyzdžiui, esi su mažais vaikais. Žinome, kad tėvai dirba ir vairuotojais dar vienu etatu. Kiek iš šeimos biudžeto pusiausvyros gali toks nutikimas išvesti?
– Labai priklauso nuo žalos dydžio. Gali būti nuo kelių šimtų eurų iki kelių tūkstančių eurų, tokia vienkartinė remonto sąskaita. Ir nuo ko ji priklauso? Ji priklauso nuo bet ko – nuo to, kaip rūpinamės automobiliu, kokio dydžio įvykis nutiko ir tiesiog kokio tipo automobilį turime. Tai čia labai sunku pasakyti.
– Jokiais būdais neraginame ir neskatiname tokiais atvejais skolintis pinigų. Bet ar pastebite, kad netgi automobilio gedimui, šylant orams, žmonės irgi skolinasi pinigus, nes iš principo praranda pagrindinį įrankį komunikuoti su visuomene?
– Taip. Palyginus tą patį laikotarpį šiemet ir pernai, jau matome paraiškų dėl tokio tipo paskolų išaugimą apie 10 procentų. Ir ką dažniausiai sako klientai, kad tai jiems buvo netikėta. Šiemet turėjome tikrai stiprią žiemą, kuomet tikrai daug ko nesitikėjome. Kreipiasi žmonės dažniausiai dėl automobilio įvykių, bet kartu ir dėl būsto žalų.
– Kaip užbėgti tokiai finansinei nelaimei už akių? Kiek yra svarbus KASKO draudimas, kiek yra realu žalos reikalauti iš kelią prižiūrinčios įmonės, kai remonto reikia jau čia ir dabar?
– Tai yra ypatingai svarbu. Yra klientų, kurie netgi kreipiasi pildydami paskolos paraišką ir kreipiasi dėl to, kad jie jau kreipėsi tiek dėl KASKO žalos atlyginimo, tačiau tai užtruko, arba kreipėsi į institucijas, kurios prižiūri kelią, ir tai užtrunka. Idealiu atveju turėtų būti labai paprastai – įvyko žala, ją užfiksavome ir nuostolius atlygino tas, kas už tai yra atsakingas, tačiau labai retai taip nutinka. Tai užtrunka, o žmogui reikia gyventi čia ir dabar. Iš tikrųjų tokie procesai užtrunka ir tenka turbūt rinktis kitus sprendimus.
– Patarkite, jeigu jau tokia bėda nutiko, kad reikia pasiskolinti pinigų automobilio remontui, kaip tą padaryti ne karšta galva ir kad nebūtų taip, jog būtinai dabar reikia padengti kažką, ir kad tai nebūtų dar didesnė finansinė našta, apie kurią kalbėjome, negu pats gedimas?
– Visų pirma sakyčiau, kad galvoti reikėtų ne apie tai, kaip pasiskolinti, o apie tai, kaip jau taupyti. Yra begalė taisyklių, tikrai galima išgirsti įvairiausių patarimų.
Mano pagrindinė taisyklė būtų tiesiog pradėti. Pradėti ir išugdyti įprotį atsidėti kažkiek pinigų kiekvieną mėnesį. Įvairūs tyrimai rodo, tačiau vidutiniškai prireikia aštuonių mėnesių tam, kad toks įprotis būtų jau nebe įprotis ar pareiga, o tiesiog kasmėnesinis veiksmas. Tai sakyčiau, reikia pradėti nuo to – pradėti taupyti, žinoti savo šeimos biudžetą, savo šeimos galimybes, transporto priemonių senumą, būklę ir panašiai. Ir tuomet pradėti taupyti.
O jeigu jau tenka vis dėlto skolintis, neturite KASKO draudimo, neįrodėte, kad žala automobiliui įvyko ten, kur kažkas galėtų atlyginti nuostolius, sakyčiau, tuomet reikėtų labai stipriai įsivertinti ir nepriimti skuboto sprendimo pasiskolinti, o įsivertinti ir pasirinkti tokią įmoką, kuri nebūtų smūgis arba ilgalaikė įtampa ateities mėnesiams. Ir iš tikrųjų remontuoti tai, kas sugedo, o ne šiek tiek plačiau, kaip kartais gali nutikti.
– Kodėl svarbiausia yra geriau nedelsti, jeigu ten jau kažkas baladojasi automobilyje? Kodėl reikia spręsti problemą čia ir dabar?
– Tai kainuos pigiau. Jeigu tvarkysite tada, kada pamatėte, kad automobiliui kažkas nutiko, vėliau nereikės patirti didesnių, kelių tūkstančių ar dar didesnių žalų.
Naujausi komentarai