Mėlynų švyturėlių spąstai

Liberalų inicijuotos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos pernai vidurvasarį gerokai praretino privilegijuotųjų luomą, turėjusį teisę važinėti įsijungus mėlynus žybčiojančius švyturėlius ir specialius garso signalus, t. y. važiuoti gerokai greičiau, nei visiems mirtingiesiems leidžia Kelių eismo taisyklės (KET). Tačiau po šio bandymo apsivalyti liko greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės, policijos, aukštus valdžios pareigūnus vežiojančių ir pan. įstaigų vairuotojų, kuriems mašinos akceleratoriaus pedalą kasdien tenka spausti "iki dugno". Kaip jie tam pasirengę?

NUOTR textai ir INFO bOX- atskirai

Didelio greičio specifika

Visi, kuriems yra tekę automobiliu priartėti ar viršyti 250 km/val. greičio ribą, savo įspūdžius apibūdina labai panašiai: regėjimo laukas, kuriame aiškiai suvoki, kas vyksta, tampa panašus į siaurą koridorių. Bet kokia jame atsirandanti kliūtis priartėja taip sparčiai, kad apsispręsti, kaip jos išvengti, reikia akimirksniu. Jei sprendimas neteisingas – incidentas beveik garantuotas.

Mūsų šalies automobilių sporto meistrai, dalyvavę europinio lygio lenktynėse, privačiuose pokalbiuose prisipažįsta, kad konkuruoti su profesionaliose trasose užaugusiais varžovais būna itin sunku vien todėl, kad jie intuityviai žino, kaip tam tikroms aplinkybėms susiklosčius elgsis dideliu greičiu lekianti mašina.

"Neturintys tokios patirties paprastai arba nepriartėja prie ribos, kai automobilis tampa sunkiai valdomas, arba – kas yra dar blogiau – neatpažįsta jos. Pirmu atveju lenktynės baigiasi autsaiderių gretose, antru – daugiau ar mažiau skaudžia avarija", – pasakojo trejus metus Skandinavijos "Porsche" taurės lenktynėse dalyvavusios kauniečių komandos "Juta Racing" vadovas Audrius Gelžinis.

Ar tai turi ką bendra su mėlynųjų švyturėlių tema? Taip. Greičio riba, kai standartinis greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės ar policijos automobilis tampa sunkiai valdomas, yra gerokai arčiau visiems kitiems eismo dalyviams įprastų reikšmių. Todėl vienintelis garantas, kad gelbėti kitų žmonių gyvybių skubančios minėtų įstaigų komandos pasieks tikslą, – vairuotojo profesionalumas.

Sistemos vakuumas

Automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius, pasakodamas apie prisijaukinti didelį greitį mėginančių savo mokinių atradimus akcentavo, kad pratybose imituojant avarinę situaciją net ir palyginti geriems vairuotojams dažniausiai nepakanka laiko tos situacijos išvengti.

"Visi žmonės automobilius vairuoja smegenimis, kurios siunčia atitinkamus signalus rankoms ir kojoms. Tačiau jei vairuotojo smegenyse nėra informacijos apie vairavimo grėsmę, kilus pavojui paprastai tie signalai būna netikslūs arba duodami pavėluotai. Šią problemą galima išspręsti nuolat analizuojant mašinos elgseną ir mažiausias du kartus per metus šlifuojant automobilio valdymo įgūdžius. Iš esmės tai yra viso gyvenimo mokslas, kuriam dėmesio turėtų skirti kiekvienas automobilininkas. Apie specialiųjų tarnybų vairuotojus negali būti net kalbos – jiems tai turėtų būti privaloma", – samprotavo J.Dereškevičius.

Panašiai kalbėjo bendrovės "Promosportas" vadovas Darius Jonušis, organizuojantis ir "BMW vairavimo akademijos" užsiėmimus. Jo teigimu, absoliuti dauguma žmonių, save laikančių gerais vairuotojais, jau po keleto pratimų būna priversti prisipažinti negalintys suvaldyti automobilio netikėtose situacijose.

"Akivaizdu, kad tai rimta, visus automobilininkus liečianti problema. Dar didesnė bėda yra tai, kad mūsų šalyje nėra visiems prieinamos sistemos, sudarančios sąlygas tobulinti vairavimo įgūdžius. Apie visų specialiųjų tarnybų vairuotojus neturėtų būti net kalbos, tačiau ir jie, mano žiniomis, šioje srityje visiškai neturi kuo pasigirti. Yra tik išimtys ar pavieniai atvejai, kai dalis, tarkim, policijos pareigūnų, siunčiami į mokymus kur nors Estijoje ar pan.", – pasakojo D.Jonušis.

Mokslas – prabanga

Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus specialistai, klausiami, ar greitosios medicinos pagalbos vairuotojams keliami kokie nors papildomi "automobiliniai" reikalavimai, atsakė neigiamai.

"Nesame sukarinta organizacija, o mūsų vairuotojai privalo važinėti paisydami visų KET. Be to, jie kasdien sudėtingomis sąlygomis įveikia tikrai nemažą atstumą, todėl vargu ar galima kalbėti apie patirties deficitą. Kad ir kaip būtų, bent jau šiuo metu kur kas daugiau dėmesio skiriame tam, kad mūsų vairuotojai esant reikalui galėtų padėti medikams gelbstint ligonių ar sužeistųjų gyvybes", – tvirtino minėto skyriaus specialistė Alminta Blažienė.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos žmonės kalbėjo labai panašiai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Operatyvaus valdymo valdybos technikos poskyrio viršininkas Zbignevas Karpovičius teigė: "Nors mūsų tarnybos vairuotojai turi teisę viršyti formaliai leidžiamą greitį ir manevruoti nepaisydami kai kurių ženklų ir signalų, tai daryti galima tik įsitikinus, jog ugniagesių automobilis kelyje nesukels chaoso. Turime specialias metodikas, leidžiančias kelti ir tikrinti mūsų vyrų kvalifikaciją, tačiau beveik viskas remiasi į teorines žinias – KET nuostatų, eismo organizavimo ir automobilio išmanymą. Praktinio vairavimo pratybų iš esmės nėra. Naujus vairuotojus kaip galėdami apmoko didesnį stažą turintys kolegos. Be to, naujokai paprastai nedirba operatyvaus reagavimo padalinyje. Tiesa, mažesniuose miestuose, kur iškvietimų būna vienas kitas per savaitę, net ir pagrindiniai vairuotojai negali pasigirti solidesne rida."

Jo teigimu, šiais metais planuota atnaujinti vairuotojų mokymo ir reikiamos kvalifikacijos suteikimo programą, įtraukiant pratybas specialiuose poligonuose, kur būtų imituojamas važiavimas slidžia danga ir bekele, tačiau vargu ar tam bus rasta lėšų.

Pareigūnas spėjo, kad greičiau pavyks susitarti su sunkvežimių, kurių važiuoklės naudojamos konstruojant gaisrinius automobilius, gamintojais ir išsiųsti ugniagesius gelbėtojus stažuotis į jų mokymo bazes.

"Volvo", "Mercedes-Benz" ir nemažai kitų bendrovių klientams rengia kursus, kuriuose mokoma valdyti sunkiasvores mašinas sudėtingomis sąlygomis. Tačiau faktas, kad tokios pratybos yra brangios, ir išsiųsti visų savo žmonių mes nepajėgtume. Reikėtų galvoti apie savo mokymo bazę ir nuolatinio įgūdžių tobulinimo sistemą", – samprotavo Z.Karpovičius.

Bene vieninteliai realių ekstremalaus vairavimo pratybų bado nejaučia Vadovybės apsaugos departamento (VAD) vyrai. Šios organizacijos vadovas Raimundas Kairys tikino, kad aukščiausius valdžios pareigūnus ir kitus svarbius asmenis vežiojantys vairuotojai nuolat treniruojasi. Dalis jų yra baigę specialius kursus užsienyje. Be to, VAD jau turi ir savus instruktorius, kurie padeda kolegoms išlaikyti gerą formą.

"Visi mūsų vyrai yra išlaikę reikiamus egzaminus Eismo priežiūros tarnyboje ir turi pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti specialiąsias transporto priemones su įjungtais garsiniais ir šviesos signalais", – tikino R.Kairys.

Tvarka pakeista

Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Valatka atkreipė dėmesį, kad pernai liepą įsigaliojus naujai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijai tokių egzaminų nebeliko.

"Iki minimumo sumažinus subjektų, turinčių teisę naudoti specialiuosius garsinius ir šviesos signalus, skaičių ir sugriežtinus tų priemonių naudojimo sąlygas, drauge buvo panaikintas ir teisinis pagrindas, kuriuo remdamiesi egzaminuodavome vairuotojus", – teigė A.Valatka.

Tiesa, ir lig tol per šį egzaminą specialiųjų tarnybų vairuotojai viso labo atsakinėdavo į KET bei kitų eismą reglamentuojančių įstatymų ir instrukcijų išmanymą atskleidžiančius klausimus. Praktiniai vairavimo įgūdžiai nebuvo tikrinami, nes to niekada nebuvo reikalaujama jokiuose teisės aktuose.

A.Valatka atkreipė dėmesį, jog neseniai premjero nurodymu buvo sudaryta darbo grupė, turinti parengti pasiūlymus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui ir Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų apibrėžti kvalifikaciniai reikalavimai specialiųjų tarnybų vairuotojams.

Reformos buksuoja

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis komentuodamas šiuos dalykus pripažino, kad dabartinė vairuotojų papildomo mokymo sistema turi akivaizdžių spragų.

"Specialiųjų tarnybų vairuotojų rengimas, tiksliau, tobulinimo sistemos nebuvimas, yra tik dalis problemos. Pernai liepą įsigaliojo įstatymas, įteisinantis laikinuosius vairuotojų pažymėjimus ir numatantis papildomą eismo naujokų mokymą. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad laiku praktinio vairuotojų mokymo centrai greičiausiai veikti nepradės. Paskelbtas konkursas, tačiau jo sąlygose numatyti pernelyg dideli reikalavimai galimiems pretendentams (laimėtojas privalėtų organizuoti papildomą vairuotojų mokymą visuose keturiuose centruose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse; tam reikėtų itin didelių investicijų). Vadinasi, teks arba įstatymo įgyvendinimą kuriam laikui atidėti, arba ieškoti kitų sprendimo būdų. Galbūt organizuoti papildomus mokymus naudojantis esamų vairavimo mokyklų paslaugomis", – samprotavo E.Masiulis.

Neišnaudotos galimybės

Kauno įmonės "Juta" vadovai tikina jau radę neprastą išeitį. Aktyviai šalies automobilių sporto gyvenime dalyvaujanti bendrovė įkūrė "Volkswagen vairavimo mokyklą", kurioje siūlo perprasti sportinio vairavimo abėcėlę visiems norintiems išmėginti jėgas profesionaliose varžybose.

"Ilgokai ieškojome būdų, kaip vairuotojui padėti sužinoti jo paties ir automobilio galimybių ribas, drauge užtikrindami visišką saugumą. Ketinome treniruočių stovyklas rengti Kačerginės "Nemuno žiede". Deja, naujokams ši trasa pernelyg sudėtinga ir pavojinga, todėl kiekviena klaida gali baigtis nelaime ar nuostoliais. Tačiau atradome bendrą kalbą su kariškiais, šeimininkaujančiais buvusiame Kazlų Rūdos kariniame aerodrome. Čia išlikusią infrastruktūrą galima nesunkiai pritaikyti aukštesnio lygio vairavimo mokymams niekuo nerizikuojant, taip pat atskleidžiant svarbiausius automobilio valdymo principus", – tikino vienas "Jutos" savininkų A.Gelžinis.

Pašnekovas tikino, kad apleistame kariniame aerodrome viso labo reikėtų pakloti naują asfalto dangą, sutvarkyti aplinką ir atlikti keletą kitų gana nesunkių darbų.

Tam, kad viskas pajudėtų, tereikia Krašto apsaugos ministerijos pritarimo, nes Kazlų Rūdoje įsikūrusių dalinio – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio logistikos palaikymo bataliono – vadų įtikinėti jau nereikia. Jie savo akimis matė, kiek dalyvių susirenka į savaitgaliais čia rengiamas mėgėjų lenktynes, kokiomis sąlygomis ir ko čia mokosi jaunimas, kokią naudą iš naujam gyvenimui prikeltos mokomosios trasos galėtų gauti patys kariškiai. Beje, didelė dalis šiandien gerai visoje Europoje žinomų automobilių lenktynių trasų Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir t. t. įrengtos būtent senuose kariniuose aerodromuose.

Išimtys Kelių eismo taisyklėse

Specialiosiomis transporto priemonėmis (STP) laikomi automobiliai su specialiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiais šviesos signalais. Kai jie – žybčiojantys mėlynos arba raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliai bei specialūs garso signalai – įjungti, tokios mašinos vairuotojas, jeigu nekelia pavojaus kitiems, gali nepaisyti reikalavimų, išdėstytų aštuoniuose Kelių eismo taisyklių skyriuose:

X skyrius – eismo reguliavimo signalai;
XIII skyrius – važiavimo pradžia ir manevravimas;
XIV skyrius – transporto priemonių išsidėstymas kelyje;
XV skyrius – važiavimo greitis;
XVI skyrius – lenkimas;
XVII skyrius – sustojimas ir stovėjimas;
XVIII skyrius – važiavimas per sankryžas;
XIX skyrius – važiavimas per geležinkelio pervažas.

Visi kiti eismo dalyviai privalo duoti kelią automobiliams su įjungtais mėlynais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms. Keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip keturios eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės.