Žmogus ir automobilis

Marina Gajauskienė: „Vairavimas – tai šokis, kuriame aš vedžioju“

„Juodojo katino smuklės“ savininkei Marinai Gajauskienei kelyje juodos katės nesukelia pavojaus, nes yra atsargi ir atsakinga vairuotoja. O pats vairavimas, kaip teigia ponia Marina, primena šokį, kuriame gali realizuoti save.

- Kada pirmą kartą atsisėdote prie automobilio vairo?

- Daugiau nei prieš keturiolika metų. Pirmą kartą vyras mane mokė vairuoti aikštelėje, man labai patiko. Tačiau tada negalėjau pradėti mokytis, kad įsigyčiau vairuotojo pažymėjimą, nes laukiausi dukrytės. Todėl teko tai atidėti. Dabar jau vairuoju beveik trejus metus.

- Kodėl pradėjote vairuoti?

- Man tai buvo būtinybė! Gyvenimo tempas greitėja, todėl automobilis man labai reikalingas, kad visur spėčiau. Be automobilio jaučiausi truputį atsiliekanti nuo gyvenimo.

- Koks buvo Jūsų pirmasis automobilis?

- Tai tas pats, kurį vairuoju iki šiol - „Chrystler Stratus“ . Šį automobilį išrinko mano vyras pagal savo skonį, bet man jis taip pat labai patiko!

- O koks Jūsų svajonių automobilis?

- Ko gero mano charakterį labiausiai atspindėtų rodsteris “BMW Z3”. Žinoma toks automobilis yra nepritaikytas mūsų keliams, oro sąlygoms. Tačiau, turėdama tokį sportinį automobilį, norėčiau pakeliauti po kalnus (galbūt Šveicariją) ar Viduržemio jūros pakrante. Svajonių automobilis, greitis, neapsakomo grožio gamta – juk tai nepakartojama atgaiva.

- Jei rinktumėtės automobilį, kas Jums būtų svarbiausia: dizainas, kaina ar praktiškumas?

- Dizainas. Tačiau labai svarbu, kad automobilis būtų galingas.

- Ar Jums svarbi automobilio spalva?

- Mano gyvenime spalvos užima labai svarbią vietą, nes domiuosi spalvų terapija. Tačiau automobilio spalva turi būti solidi, praktiška. Ryškios spalvos ne itin tinkamos automobiliams - juk tai ne žaisliukai. Iš tiesų spalva nėra labai svarbi, nes pats automobilio savininkas retai mato savo automobilį iš išorės.

- Ką mėgstate daryti vairuodama?

- Prisipažinsiu: dažnai truputį pasidažau, nes nemėgstu daug laiko praleisti prie veidrodžio. Žinoma, dėl to teko kelis sykius pastebėti ne itin patenkintus vyrų – vairuotojų žvilgsnius. Tačiau prieš tai visada įvertinu situaciją, ar nesutrukdysiu kitiems eismo dalyviams, niekada neatsipalaiduoju, nes jaučiu didelę atsakomybę. Dar vairuodama kartais tobulinu anglų kalbos įgūdžius. O važiuodama greitkeliu, svajoju, grožiuosi nepaprastu Lietuvos kraštovaizdžiu, kartais dainuoju!

- Kokį vaidmenį Jūsų gyvenime atlieka automobilis?

- Jis - mano pagalbininkas. Galbūt net galėčiau sakyti, jog tai - draugas! Tačiau manau, jog nereikėtų labai prisirišti prie daikto. Nes juk paprastai būna taip: jei žmogus labai prisiriša prie kito žmogaus – greitai jo netenka, jei žmogus prisiriša prie daikto, būtinai jį pames, sugadins. Tad nereikia per daug sureikšminti daikto, taip jis tarnaus ilgiau. Viskas su saiku, protingai.

- Ar turite savo automobilyje talismaną?

- Prie automobilio raktelių yra prisegtas pakabukas, kuris lemia sėkmę kelyje. Jį gavau dovanų. Nors nemanau, jog jis man padeda, nes aš nelabai tikiu tokiais dalykais.

- Ką Jums reiškia vairavimas?

- Tai tarsi šokis, kuriame aš mėgstu vesti! Taip aš išreiškiu save vairuodama. Automobilis tampa mano partneriu.

- O kokia Jūs esate vairuotoja?

- Visų pirma – atsakinga, stengiuosi nesukelti avarinių situacijų. Esu labai smulkmeniška. Man viskas įdomu. Pavyzdžiui: reikėjo pakeisti priekinio žibinto lemputę. Nuvažiavusi į autoservisą, aš nepalikau automobilio, kad meistrai tiesiog viską sutvarkytų, o domėjausi, kaip ta lemputė apšvies kelią, kokiu kampu, kodėl taip ir t.t. Nors meistras buvo truputį nustebintas, tačiau mielai viską paaiškino. Aš manau, jog jei jau vairuoju automobilį, turiu žinoti apie jį nemažai!

- Ką manote apie vairavimo kultūrą?

- Reikia pripažinti, jog per pastaruosius metus kultūros lygis labai išaugo. Nors kartais dar truputį jos stinga. Manau, jog dar reikės poros metų, kol kelyje išties pradėsime gerbti vieni kitus.

- Jūs lankėtės svetur. Ar skiriasi vairavimo stilius?

- O taip! Pavyzdžiui, Majamyje paskutine juosta gali važiuoti automobiliai, kuriuose yra ne mažiau kaip du keleiviai. Bauda už šį pažeidimą labai didelė: net 231 JAV dolerių. Mums pasakojo net apie tokį nutikimą: vienas vairuotojas buvo sugalvojęs vežiotis pripučiamą lėlę, kad galėtų važiuoti paskutiniąja juosta, nes ja automobiliai juda greičiau. Vašingtono keliuose tarp automobilių labai dideli atstumai – apie 10 metrų. Pietiečiams keliuose nėra jokių taisyklių, o vokiečiai - pedantiški vairuotojai.

- Ką manote apie moteris – vairuotojas?

- Moterims nederėtų naudotis tuo, jog jos yra moterys. Vis dėlto vairavimas yra vyrų užsiėmimas, juk reikia puikiai orientuotis įvairiomis aplinkybėmis, išlikti ramiems. Todėl moterims būtina dar atsakingiau žiūrėti į vairavimą. Žinoma, yra - moterų puikių vairuotojų.

- Ko reikia vengti kelyje?

- Rizikos; taip pat negalima kitiems trukdyti, „nardyti“ tarp mašinų.

- Jūs jau vairuojate beveik trejus metus. Ko palinkėtumėte pradedantiesiems?

- Visų pirma – labai svarbu išmokti kelių eismo taisykles, tada reikia įvaldyti vairavimo meną.

Kiekvienas vairuotojas patiria tokį psichologinį etapą, kai kelyje tampa agresyvus, negailestingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu, nes laiko save pranašesniu. Tai ypač būdinga jaunimui. Žinoma, šis laikotarpis praeina. Tai trunka apie porą metų. Norėčiau, pasidalindama savo patirtimi, perspėti jaunuosius vairuotojus, jog, nelaukiant pasekmių, reikia laiku sustabdyti save, nepervertinti savo jėgų. Taigi palinkėčiau daugiau atsakomybės ir kantrybės.

- Ačiū už pokalbį. Gero Jums kelio!