Mainai: mažiau privatumo – pigesnis draudimas?

Didmiestyje brangiau

Ar galite įsivaizduoti, kad apie jus kažkas kasdien renka informaciją. Fiksuoja, kelintą valandą įprastai išvykstate iš namų, jus atpažįsta, žino, kad mėgstate kažkurį greitojo maisto restoraną, kuriame sporto klube sportuojate. Net atpažįsta, kada esate piktas, o kada – visiškai ramus. Pažįsta jus tiek gerai, kad žino, jog darbo dienos pabaigoje į namus tyčia važiuojate ilgesniu keliu per mišką. Tas slaptas stebėtojas yra jūsų automobilis.

Ne itin maloni perspektyva? Kaip tokią naujovę vertintumėte žinodami, kad sukaupta informacija smarkiai sumažins jūsų automobilio privalomojo draudimo kainą?

Draudimo bendrovės „Balcia Insurance SE“ atstovo Tomo Lizūno teigimu, šiandien draudikai riziką nustato pagal kelis kriterijus: vairuotojo amžių, stažą ir jo draudimo istoriją.

Tomas Lizūnas./ Redakcijos archyvo nuotr, 

Daliniu kriterijumi tampa ir teritorija ar regionas, kur naudojamas apdraustas automobilis. Juk jokia paslaptis, kad didžiuosiuose miestuose eismo įvykio tikimybė gerokai didesnė nei provincijos miesteliuose ar kaimuose. Statistiškai didmiestyje šiek tiek didesnė ir vidutinė eismo įvykio žala.

Įtakos draudimo poliso kainai turi ir tai, kad didžiuosiuose miestuose gyvena vairuotojai, galintys įpirkti brangesnius automobilius, vadinasi, jų remontas po avarijos kainuos brangiau.

Kaupia galybę informacijos

Kalbėdamas automobilių technologijoms, inovacijoms ir pramonei skirtoje konferencijoje T. Lizūnas pabrėžė, kad šiuolaikinės transporto priemonės turi galimybę kaupti gausybę duomenų apie vairuotojus. Norint juos pasiekti, yra du pagrindiniai būdai: naudojant papildomus trečiųjų šalių telemetrijos įrenginius arba pasitelkiant automobilio gamyklines sistemas.

„Automobilio gamintojai kaupia duomenis per įvairius transporto priemonėje esančius daviklius ir jutiklius ir dalijasi su vartotojais per programėles. Iš esmės, kiekvienas naujesnio automobilio savininkas turi galimybę įsigyti tokios, specialiai šiam modeliui skirtos, programėlės prenumeratą ir valdyti savo transporto priemonę“, – aiškino pašnekovas.

Įpročiai: šiuo­lai­ki­nės trans­por­to prie­mo­nės tu­ri ga­li­my­bę kaup­ti gausy­bę duo­me­nų apie vai­ruo­to­jus. / E. Ov­ča­ren­kos / BNS nuo­tr.

Specialios programėlės leidžia matyti, kiek degalų yra automobilio bake arba kiek įkrauta jo baterija, ar uždaryti langai, durys, bagažinė. Taip pat parodoma paskutinių kelionių trukmė, mėgstami maršrutai. Be to, suteikiama galimybė nuotoliniu būdu valdyti klimato kontrolės įrenginius ir, pavyzdžiui, pašildyti automobilio saloną prieš kelionę. Programinė įranga leidžia matyti ir techninės priežiūros intervalus.

„Papildomi telemetrijos įrenginiai leidžia kaupti daugiau informacijos. Pavyzdžiui, matomas laikas, kada automobiliu naudojamasi, kiek kilometrų nuvažiuojama vienos kelionės metu. Juk viena yra, kai vairuotojas rieda ryte į darbą ir vakare iš jo, kita, kai važinėjama visą dieną ir įveikiama daug kilometrų“, – aiškino T. Lizūnas.

Ne visi žmonės supranta, kodėl jų rizikingumas vertinamas būtent taip, o ne kitaip, kodėl jų įmoka yra didesnė negu kaimyno. Ypač jei automobiliai tokie patys, variklio galingumas taip pat.

Mato vairuotojo elgesį

Taip pat svarbi ir automobilio eksploatacijos šalis. Įvairiose valstybėse draudimo išmokos, pritaikant vairuotojo civilinę atsakomybę, skiriasi.

„Lietuvoje nustatyta, kad vidutinė lengvojo automobilio padaroma žala eismo įvykio metu siekia apie 950 eurų. Vakarų Europoje, tarkime, Vokietijoje, panašaus pobūdžio avarijoje padaryta žala gali siekti ir 5 tūkst. eurų. Tad, suprantama, duomenys, kurioje teritorijoje automobilis naudojamas, kur jis važiuoja, draudikams leistų prognozuoti, kokia galėtų būti vidutinė žala“, – sakė žinovas.

Papildomi telemetrijos įrenginiai leidžia matyti ir tai, ar įjungta automobilio degimo sistema, koks yra važiavimo greitis ir kryptis, kokios degalų ar energijos sąnaudos. Jei pavarų dėžė mechaninė, galima matyti, kuria pavara važiuojama ir kokie yra momentiniai variklio sūkiai. Taip pat įmanoma sužinoti, kokiu režimu važiuojama, kokia akceleratoriaus pozicija ir pan.

„Ką tai parodo kalbant apie eismo įvykį? Jei įvyksta susidūrimas, automobilis iš karto pagal įvairių modulių pateiktą informaciją gali parodyti, ar suveikė oro pagalvės ir saugos diržai, ar vairuotojas eismo įvykio metu ar prieš jį staigiai stabdė, o gal staigiai greitėjo, kaip jis manevravo, ar viršijo greitį ir, galbūt, pervertino savo galimybes“, – pasakojo T. Lizūnas.

Rizikingumo profilis

Kaupiami duomenys pagelbėtų draudikams, pavyzdžiui, sužinoti, kiek kilometrų per metus vairuotojas nuvažiuoja, kokie yra automobilio važiavimo laikai ir intervalai tarp jų.

„Juk kelionė gali tęstis valandą, bet per ją galima įveikti 10 km mieste, o galima 100 km greitkelyje nuo Vilniaus iki Kauno“, – skirtumus aiškino ekspertas.

Duomenys apie stabdymo ir akceleravimo įpročius atskleidžia vairuotojo elgesio kelyje ypatumus ir rizikingumo profilį.

Pasak T. Lizūno, tikriausiai visi yra skubėję, lėkę, staigiau manevravę, greitėję ir stabdę. Toks elgesys kartais padeda greičiau pasiekti tikslą, nors mieste, kur eismo srautas nuolat stabdomas šviesoforų ir perėjų, galima laimėti vos minutę kitą, o eismo įvykio rizika dažnai padidėja ne procentais, o kartais.

„Automobilio kaupiami duomenys mums padėtų susidaryti geresnį kliento portretą – tai ne tie trys ar keturi kriterijai, kuriuos turime dabar. Galėtume matyti, kaip jis važiuoja, kaip elgiasi kelyje ir tuos duomenis analizuoti“, – aiškino draudimo ekspertas.

Faktoriai: drau­di­kai ri­zi­ką nu­sta­to pa­gal ke­lis pa­grin­di­nius kri­te­ri­jus: vai­ruo­to­jo am­žių, sta­žą ir jo drau­dimo is­to­ri­ją./ Ž. Ged­vi­los / BNS nuo­tr.

T. Lizūno nuomone, duomenys leistų klientams argumentuotai pagrįsti, kodėl jo rizikingumas yra didesnis nei kitų, kodėl skiriasi draudimo įmoka.

„Ne visi žmonės supranta, kodėl jų rizikingumas vertinamas būtent taip, o ne kitaip, kodėl jų įmoka yra didesnė negu kaimyno. Ypač jei automobiliai tokie patys, variklio galingumas taip pat. Tačiau rizika vertinama individualiai, atsižvelgiant būtent į to automobilio valdytojo duomenis. Kuo daugiau duomenų turime, tuo geriau galime klientui paaiškinti, ką jis galėtų padaryti, kad būtų geresnis vairuotojas ir jo įmokos sumažėtų. Tuo mes sumažiname ir riziką“, – tvirtino draudikas.

Naujas draudimo modelis

Pasak specialisto, turint daugiau duomenų, įmanoma taikyti ir kitokius civilinės atsakomybės draudimo sprendimus.

„Pavyzdžiui, jei galėtume matyti, kada tiksliai automobiliu yra naudojamasi, draudimo apsauga galėtų būti įjungta tik jo naudojimo metu. Dabar mes mokame už draudimą nusipirkę metinį polisą, draudimo apsauga suteikiama ir kai automobilis važiuoja, ir kai stovi, – apsidraudžiama visam periodui“ – lygino T. Lizūnas.

Jei galėtume matyti, kada tiksliai automobiliu yra naudojamasi, draudimo apsauga galėtų būti įjungta tik jo naudojimo metu.

Pasak jo, turint daugiau duomenų, draudimo apsauga galėtų veikti panašiai kaip programėlės prenumerata: įjungiama tada, kada reikia.

„Tokių duomenų turėjimas yra mūsų siekiamybė. Šitaip galėtume siūlyti platesnį paslaugų spektrą“, – akcentavo jis.

Tiesa, teisės specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad toks išsamus duomenų rinkimas ir panaudojimas galėtų peržengti tam tikras etikos normas. Ypač jei trečioji šalis, pavyzdžiui, draudikai, gautų jautresnę informaciją apie žmogaus vairavimo įpročius, maršrutus, stovėjimo laiką, vietą ir t. t. Jų teigimu, prieš pradedant masiškai naudotis tokiomis technologijomis, privalu atsižvelgti ir teisinius aspektus.