Naujų automobilių rinka: lyderiams ant kulnų mina tobulėjantys konkurentai

Korėjiečių proveržis

2022 m. daugiausia automobilių – 1 197 455 – Europoje pardavė „Volkswagen“, tačiau jo rezultatai, Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, pernai suprastėjo 6,9 proc. Palyginkime: visa rinka pernai traukėsi 4,1 proc.

Antrą vietą Europoje užėmė 7,6 proc. pardavimo apimtį užauginusi didžiausia Japonijos gamintoja „Toyota“ (per 766 tūkst. vnt.), o trečioje ir ketvirtoje pozicijose rikiavosi „Premium“ segmento lyderiai iš Vokietijos – BMW (per 646 tūkst.) ir „Mercedes-Benz“ (per 634 tūkst.), tačiau pastarųjų apimtis krito atitinkamai 5,4 ir 1,5 proc.

„Toyota“ ne vienintelė pagerino pozicijas mūsų žemyne. Stabilų augimo tempą demonstravo ir į geriausių aštuntuką įsiveržusi Pietų Korėjos „Kia“. Ši gamintoja padidino savo pardavimo apsukas 7,9 proc. (iki daugiau nei 542 tūkst. automobilių) ir atsiriekė rekordinę 4,8 proc. rinkos pyrago dalį.

Korėjiečiai aplenkė tokius prekių ženklus kaip „Škoda“, „Opel“, „Ford“ ar „Nissan“.

Jeigu prieš penkiolika metų kažkas būtų pasakęs, kad „Kia Sportage“ salonas atrodys kaip „Mercedes-Benz“, būčiau atšovęs, kad tikrai taip nebus. Tačiau taip yra.

 

Sėkmė Pietų Korėjos gamintoją lydėjo ir Baltijos šalyse. 6 proc. rinkos dalies turinti įmonė užėmė penktą vietą. Aukščiau ji praleido tik tradicinius lyderius: „Toyota“ ir „Volkswagen“, „Škoda“ su „Renault“. Lietuvoje 5 proc. rinkos dalies užimanti „Kia“ taip pat rikiavosi penktoje vietoje.

Padėjo patys europiečiai

„Kia“ nė neslepia: tvirčiausią pamatą proveržiui Europoje padėjo patys europiečiai.

Vystymo bazė Frankfurte (Vokietija), gamykla Žilinoje (Slovakija), naujam startui dar 2006 m. prisiviliotas vienas talentingiausių dizainerių, buvęs „Audi“ specialistas Peteris Schreyeris ir jo su komanda įdirbis leido korėjiečiams pagaliau sukurti tai, ko nuolat geidžia Senojo žemyno vairuotojai: automobilį, kurio medžiagų ir surinkimo kokybė, dizaino sprendimai, komforto ir saugumo technologijų paketai niekuo nenusileidžia vokiškų bendrovių modeliams.

„Jeigu prieš penkiolika metų kažkas būtų pasakęs, kad „Kia Sportage“ salonas atrodys kaip „Mercedes-Benz“, būčiau atšovęs, kad tikrai taip nebus. Tačiau taip yra. Matyti, kad jie tikrai sueuropėjo, kad investuota daug pinigų į vizualinį identitetą, kad kuriami automobiliai, kurių žmonės norėtų“, – korėjiečių progresą vertina automobilių istorijos patikros bendrovės „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Be to, „Kia“ žengė ir papildomų žingsnių – ėmėsi siūlyti gausesnių žemesnių įrangos lygių paketų (pavyzdžiui, šildomą vairą ir sėdynes net mažiausiuose modeliuose) už pranašesnę nei konkurentų kainą.

Tad kai kurių lygiaverčiai sukomplektuotų „Volkswagen“ ir „Kia“ gaminių kaina ėmė skirtis tūkstančiais eurų, o korėjietiško modelio pirkėjai galėjo gauti daugiau įrangos jau baziniu lygiu.

Dar aukščiau reikalavimų kartelę Europos rinkoje pakėlė „Kia“ pasitikėjimas savo automobilių kokybe. Gamintoja visiems naujiems modeliams suteikė septynerių metų standartinę garantiją.

Segmentų susiliejimas

M. Buzelio žodžiais, pardavimo statistikos dinamika gana neblogai atspindi ryškiausius pokyčius įgyvendinusių įmonių veiklą tiek kalbant apie technologinį vystymąsi, tiek vertinant išorinius transporto priemonių pokyčius.

Pašnekovas, be korėjiečių, linkęs išskirti ir „Stellantis“ grupei priklausančius gamintojus.

„Gal labai drąsiai pasakysiu, bet kai kurie ekonominiai prekių ženklai pagal savo kryptį, dizainą, bendrą vaizdą jau po truputį eina į „Premium“ segmentą, o kai kurie „Premium“ atstovai – atvirkščiai, regresuoja“, – atkreipė dėmesį M. Buzelis.

Vertindamas pastaruoju metu labiausiai pažengusius gamintojus, automobilių žurnalistas ir fotografas Justas Lengvinas taip pat teigė negalįs nepaminėti korėjiečių ir prancūzų „Citroën“, kurio modelis „C5 X“ tapo ir Lietuvos metų automobiliu.

Gal labai drąsiai pasakysiu, bet kai kurie ekonominiai prekių ženklai pagal savo kryptį, dizainą, bendrą vaizdą jau po truputį eina į „Premium“ segmentą.

„Kalbėdamas apie kainos ir kokybės santykį, tiesiog negaliu nepaminėti „Kia“ ir „Hyundai“. Ši tendencija jau vyrauja daugiau nei trejus ar ketverius metus, tačiau naujausias elektromobilių platformas pristatę prekių ženklai ne tik palypėjo keliais laipteliais aukščiau, palyginti su tuo, kur buvo prieš dešimtmetį, bet ir gali puikuotis vokiškiems konkurentams nenusileidžiančia kokybe“, – vertino pašnekovas.

Naujosios kartos P. Korėjos gamintojų elektromobilius europiečiai įvertino jau pernai – beveik trečdalis (30,9 proc.) 2022 m. Senajame žemyne parduotų „Kia“ modelių buvo varomi tik elektros energija.

Progresyvi koncepcija

J. Lengvino vertinimu, „Kia“ gamintojai dėl savo sėkmės gali dėkoti pirmiausia įgyvendintai bendrovės koncepcijai ir darbuotojams.

„Nuosekliai gerėjanti kokybė, santūri ir gana aiški dizaino kalba, gausios komplektacijos modeliai ilgainiui atveda vis daugiau pirkėjų bet kuriam gamintojui. Automobilis yra didelis pirkinys, tad tie, kurie nepasižymi fanatiška meile vienam ar kitam prekių ženklui, prieš pirkdami domisi ne tik gamintojo puslapiuose ar salonuose pateikiama informacija, bet ir žmonių atsiliepimais, o šie, matyt, iškalbingi. Kitas svarbus veiksnys, kad apskritai automobiliai smarkiai brangsta, tad į adekvačiai savo produktus įvertinančius gamintojus atsisuka ir pirkėjai, anksčiau pratę prie kiek brangesnių europietiškų automobilių“, – reziumavo pašnekovas.