Lietuvos fenomenas: kaip tai pavyko?

Geras laikas pirkti

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) pateikė 2025 m. duomenis apie sunkesnių nei 16 t bendrosios masės sunkvežimių rinką.

Kol daugumoje rinkų pardavimai mažėjo, Lietuvoje užregistruoti 10 929 nauji sunkvežimiai. Tai – 59,5 proc. augimas, palyginti su ankstesniais metais (buvo 6 852 vnt.). Daugiau jų nupirkta tik Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Italijoje.

Europoje pirmaujančios kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovo Baltijos šalyse Artūro Michejenkos nuomone, rezultatus lėmė keli svarbūs aspektai – poreikis atsinaujinti ir mokestiniai pokyčiai Lenkijoje.

„Pirmiausia – autoparko atnaujinimas: tiesiog ateina toks laikas, nes dalis anksčiausiai pirktų „Euro 6“ sunkvežimių jau nusidėvėję. Taip pat šiuo metu yra geras laikas pirkti – vilkikai atpigę. Be to, ne vienus metus Lenkijoje vilkikus registravę vežėjai grįžta į Lietuvą. Lenkai pakeitė mokesčių sistemą, padidėjo darbo jėgos mokesčiai ir išlaidos vairuotojams, todėl dabar registruoti ten vilkikus brangu ir šalis praranda patrauklumą. Jei kalbėtume apie vežėjų nuosavybę, autoparko dydis reikšmingai nesikeitė, pasikeitė tik valstybiniai numeriai ant jų“, – aiškino A. Michejenko.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas teigė, kad naujų vilkikų registravimo nereikia tiesiogiai sieti su sektoriaus augimu, ir priminė, kad 2025 m. tarptautinių krovinių apyvarta nežymiai traukėsi. 2024 m. fiksuotas 4,5 proc. augimas, bet sektoriaus eksportas smuko pirmą kartą per daugiau kaip penkiolika metų.

„Beveik 60 proc. naujų vilkikų registravimo augimas 2025 m. neatrodys taip įspūdingai, jeigu įvertinsime tai, kad 2024 m. fiksuotas 35 proc. susitraukimas. Be to, statistiką gali iškreipti ir pernai viešai skelbti keli stambūs didelių įmonių įsigijimai. Kadangi tarptautinio transporto sektoriaus įmonės išgyvena sudėtingą laikotarpį, registravimo augimas didžiąja dalimi sietinas su autoparko atnaujinimu“, – sakė P. Drižas.

Atsargus optimizmas

Didesnė dalis naujų sunkvežimių nebuvo skirta autoparkų plėtrai, bet atsargaus optimizmo dėl jos yra.

„Lietuvos sunkvežimių parkas kiek didėja ir šiemet didės, įmonės atsargiai, bet kalba apie plėtrą. Tą daro ir maži, ir vidutiniai, ir dideli vežėjai. Argumentas: rinkoje nėra vilkikų pertekliaus. Kita vertus, pasiūla ir Europos ekonomika neauga taip, kaip norėtųsi. Ryškesnio pasiūlos augimo nėra, tad augimas bus nedidelis“, – prognozavo A. Michejenko.

P. Drižas akcentavo, kad situacija galėjo būti geresnė, nes vien tik parko atnaujinimas savaime negarantuoja rezultato. Šiuo metu Europoje trūksta apie 500 tūkst. vairuotojų.

„ES valstybių narių vidaus darbo rinkų rezervai išsemti. Vienintelė likusi išeitis – trečiųjų šalių vairuotojai. Nuolat didėjantis vairuotojų trūkumas diktuoja, kad vien tik Lietuvos įmonių investicijų konkurencingumui išlaikyti nepakanka. Kita svarbi medalio pusė – valstybės vykdoma darbuotojų iš užsienio pritraukimo politika, kuri Lietuvoje pastaraisiais metais neleido išnaudoti mūsų šalies įmonių demonstruojamo potencialo“, – aiškino pašnekovas.

Sunkvežimio amžiaus vidurkis ES – 14 metų, Lietuvoje – 9,6 metai.

Unikalus pavyzdys

ACEA pateikė ir daugiau duomenų, rodančių tokių investicijų svarbą. Vidutinis sunkvežimio ES amžius – keturiolika metų.

Naujausios transporto priemonės yra Austrijoje ir Liuksemburge – vidutiniškai 8 metai. Situacija gera ir Prancūzijoje – 9,4 metai, Vokietijoje – 9,6 metai.

Pietų ir Rytų Europoje prasčiau: Italijoje – 19,8 metų, Ispanijoje – 15,1 metų, Rumunijoje – 16,5 metų, Vengrijoje – 13,2 metų, Lenkijoje – 13,3 metų.

Lietuva, kurioje šis rodiklis siekia 9,6 m., yra tarp pirmaujančių valstybių. Ekspertai tai išskiria kaip unikalų pavyzdį, kai nuolatinis parko atnaujinimas vyksta ir mažesnėse ekonomikose.

Nuolatinis Lietuvos įmonių investavimas į naujas transporto priemones ne tik pakilimo, bet ir sudėtingais laikotarpiais P. Drižo nestebina. Pasak pašnekovo, tai yra vienas esminių veiksnių, kodėl mūsų šalies vežėjai užima lyderio pozicijas ES tarptautinių krovinių rinkoje.

„Vairuotojų trūkumo ir mažų maržų sąlygomis investicijos į efektyvius vilkikus tampa vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių. Tai investicija į geresnes vairuotojų darbo sąlygas, ergonomiką, jų pritraukimą, esamų darbo vietų išlaikymą. Tai kartu ir išlaidų keliams, degalams, transporto priemonės eksploatacijai ir kt. optimizavimas. Galiausiai tai daro įtaką ir geresnei teikiamų paslaugų kokybei, didina įmonių patrauklumą užsakovams“, – sakė TTLA generalinis sekretorius.

Papildomi motyvai

Ne visose šalyse kelių mokesčiai auga vienodai, tačiau taršiam transportui jie dažniausiai didėja, skatindami vežėjus rinktis „Euro 6“, dujinius ar elektrinius vilkikus. Tai papildomas spaudimas atnaujinti parką ir investuoti į tvaresnę techniką.

Vežėjams, kurie delsia, kyla ne tik finansinė, bet ir reputacinė rizika.

Nauji sunkvežimiai gali padėti ir taupyti. Jei naujausias modelis pasižymi geresniais CO₂ rodikliais nei senesnis, net ir „Euro 6“ standartą atitinkantis vilkikas, CO₂ dedamosios skirtumas kelių mokesčiuose gali siekti 1–3 ct/km.

Jei vilkikas per metus Vokietijoje nuvažiuoja apie 120 tūkst. km, tai – sutaupytų maždaug 1 200–3 600 eurų vienam sunkvežimiui. Tiesa, Lietuvoje registruoti vilkikai Vokietijoje paprastai nuvažiuoja mažiau kilometrų, todėl ir reali sutaupyta suma dažniausiai būna kuklesnė.

„Dirbti Vakarų Europoje su „Euro 6“ standarto neatitinkančiais vilkikais labai brangu, iš esmės nekonkurencinga dėl taikomų kelių mokesčių. Įvairiose šalyse skirtingi kelių mokesčių administratoriai, skirtingos sąlygos. Su tuo pačiu naujausiu vilkiku važiuojant vienu ar kitu maršrutu kaina gali gerokai skirtis, dėl to vežėjai privalo optimizuoti savo sąnaudas. DKV platformoje galima planuoti savo maršrutus, nurodžius sunkvežimio emisijos klasę skaičiuoti, kiek kainuos, ar apsimoka. Naudojantis degalų ir paslaugų kortele mėnesio gale atkeliauja viena sąskaita, galimas PVM ir akcizo susigrąžinimas – mažinama administracinė našta. Toks veiklos optimizavimas leidžia vežėjams turėti apyvartinių lėšų tų pačių naujų vilkikų įsigijimui“, – vežėjų konkurencinę kasdienybę apibūdino A. Michejenko.

„Kol kitų šalių vežėjai yra gerokai apriboję naujų vilkikų pirkimą ir laukia ES rinkos pakilimo, Lietuvos verslas nedelsia – demonstruoja atsparumą ir geba prisiimti riziką. Tai gerai atsispindi ir skaičiuose: per paskutinius penkerius metus ES tarptautinių krovinių rinka bendrai tepaaugo keliais procentais, tačiau Lietuvos vežėjai savo rinkos dalį sugebėjo padidinti penktadaliu“, – reziumavo P. Drižas.