Neįtikėtina: yra žmonių, kurie į eismo įvykį pateko 90 kartų

Šiemet bandymų sukčiauti fiksuota virš 1,3 tūkst. atvejų. Pernai tuo pačiu metu šis skaičius siekė apie 600 atvejų.

„Automatiškai didėja ir žalos kiekis. Beveik dvigubai, šiemet sakyčiau net daugiau, gal 60 proc. Žala šiais metais siekia 1,8 mln., pernai fiksuota žalos už 1,2 mln. eurų“, – teigė „Lietuvos draudimo“ transporto draudimo ekspertas Paulius Ilbertas.

Spėjama, kad toks sukčiavimo mastas atsirado dėl ekonomiškai sunkių laikų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Bandoma ieškoti visokių būdų kaip pasipelnyti. Tarp jų – ir nelegalūs būdai“, – pastebėjo P. Ilbertas.

Pasinaudoja situacija

„Dažniausiai bandoma manipuliuoti emocijomis. Jie stengiasi, kad kuo greičiau pasirašytumėte kažką, teigia kažkur skubantys. Siekiama išnaudoti emocinę būseną. Juk kai papuolama į avariją, žmogus išsigąsta“, – darė išvadas P. Ilbertas.

Užpildau viską už jus, jums nieko nereikės daryti ir išsiskirstom

Patariama ištikus nelaimei išlaikyti šaltą protą ir kritinį mąstymą. Neskubėti, viską nusifotografuoti, ypač įvykio vietą. Kilus neaiškumams, galima skambinti draugui, klausti patarimo, jei šis turi patirties.

„Visada galima kviesti policiją. Pareigūnai tikrai nebaus vien todėl, kad atvažiavo ir nustatė kaltininką“, – aiškino P. Ilbertas.

Dažniausiai sukčiai pasimeta, kai padarius avariją nesutariama dėl įvykio kaltininko. Jei bandoma kviesti policiją, sukčius dažniausiai susierzina ir bando išsisukinėti. Siūloma nekviesti policijos, greitai susitarti.

„Užpildau viską už jus, jums nieko nereikės daryti ir išsiskirstom“, – apie vykdomas schemas pasakojo P. Ilbertas.

Kartais žmonės su tuo pačiu automobiliu toje pačioje vietoje patenka į kelis eismo įvykius.

„Sukčiai mėgsta išsirinkti pavojingas vietas, kurias jie gerai žino. Dažnai renkamasi žiedinės sankryžos. Jos sudėtingos jaunesniems vairuotojams. Būtent tose vietose inscenizuojami eismo įvykiai“, – tikino P. Ilbertas.

Draudimo kompanijos duomenimis aiškiai matosi, kad žmogui avarija visada nutinka toje pačioje vietoje, tie patys eismo įvykio dalyviai, kad kaltininkai pastoviai vyresnio amžiaus atstovai.

Tačiau draudimo kompanijos turi savų priemonių, kaip tvarkytis su apgavikais. Gerėja ir infrastruktūra.

„Daugelis sankryžų, gatvių filmuojamos, galima atsekti kada į automobilį įvažiavo, kaip nutiko eismo įvykis“, – kalbėjo P. Ilbertas.

Tobulėja ir automobiliai, dabartinės sistemos fiksuoja visus greičio pakitimus, registruoja įvykio laiką, dėl visų šių smulkmenų sukčiauti tampa vis sudėtingiau.

„Tikiuosi, kad dėl šių technologijų atsiradimo ir išaiškiname daugiau sukčiavimo atvejų, gal dėl to kiekis atrodo išaugęs. Nežinome, kiek neišaiškinome, todėl sunku lyginti“, – aiškino P. Ilbertas.

Aiškinasi patys

„Vienas žmogus, jei neklystu, yra patekęs į eismo įvykį 90 kartų“, – prisiminė P. Ilbertas.

Eismo įvykiams sukurpti sukčiai dažniausiai naudoja senus automobilius, tačiau pagal statistiką iš karto aišku, ar tai apgavikas.

„Vairuotojo viso gyvenimo vairavimo stažas penkiolika ar dvidešimt metų. Matai, kad toks asmuo turi 30 įvykių ir daugmaž vienam mieste. Visur nekaltas, bet aplinkybės visų įvykių panašios. Iš karto kelia įtarimų, tokį asmenį pasižymime raudonu šauktuku“, – juokėsi P. Ilbertas.

Tokio žmogaus, kuris kelia akivaizdžius įtarimus, įvykiai ateityje tiriami dėmesingiau.

„Draudimo bendrovės atlygina kaltininkui žalą tik tuomet, kai visiškai aišku, kas kaltas, o kas nukentėjo“, – pasakojo P. Ilbertas.

Kartais pačios draudimo bendrovės atlieka tyrimus, jei reikia pasitelkia ir policijos pagalbą. Būna, kad tokie tyrimai išaiškina sukčius, tuomet jiems gresia baudžiamoji atsakomybė.