Kas nutiks, jei automobilį „pavaišinsite“ kitokiais degalais?

Skambutis į autoservisą buvo protingiausia mintis

Istorijų apie tai, kaip supainiojo pilamus degalus, matyt, galėtų papasakoti ne vienas vairuotojas. Štai, pavyzdžiui, Tomas, automobiliui pajudėjus iš vietos ir pradėjus trūkčioti, mintyse iškart pradėjo keiksnoti degalinę – turbūt ji pilsto nekokybiškus degalus. Supratęs, kad dyzelinu varomą automobilį ką tik „pamaitino“ benzinu, vairuotojas iškart puolė skambinti draugui.

„Tą pačią akimirką supratau, jog rankose laikiau ne juodą, o žalią pistoletą. Paskambinęs draugui puoliau klausti, ką daryti. Jis man patarė geriau neužvesti automobilio. Pasakiau, jog jau esu vidury gatvės, automobilis seniai užvestas ir jis vis dar važiuoja. Tuomet [draugas] sakė: daugiau tau patarimų neturiu, galiu tik paguosti, laikykis“, – pasakoja Tomas.

Artimiausioje degalinėje Tomas baką sklidinai pripildė dyzelino. Gal dėl to, kad benzino buvo įpilta gana mažai, šis nuotykis vyro „Peugeot“ baigėsi laimingai. Na, jei neturėsime omenyje kurį laiką garsiau dirbusio variklio.

Panašių nuotykių yra nutikę net ir profesionaliems vairuotojams. Tai be jokios gėdos pripažįsta ir žinomas automobilių ekspertas, keliautojas Vitoldas Milius.

„Ramiai sau pilu dyzeliną į benzinu varomą automobilį ir dar pildamas galvoju: kodėl aš pilu dyzeliną? Galiausiai nustojau pilti degalus ir nusprendžiau pažiūrėti, kiek prisipyliau, o buvo ne tiek ir mažai – 18 litrų, jau nebepraskiesi“, – sakė V. Milius. Skambutis į autoservisą tuo momentu buvo protingiausia išeitis. Visa laimė, kad variklis liko neužvestas – naujutėlaičio automobilio degalų baką užteko nuimti ir išplauti.

Išlaidos – tūkstantinės

Deja, ne visos istorijos, supainiojus degalų rūšį, baigiasi be jokių pasekmių. Štai viename iš servisų „gydomas“ lygiomis dalimis benzinu ir dyzelinu „pagirdytas“ automobilis. Simptomai puikiai girdimi net ir ne specialisto ausiai.

Jei bus minusinė temperatūra, užvesti tokį variklį bus praktiškai neįmanoma.

„Jei bus minusinė temperatūra, užvesti tokį variklį bus praktiškai neįmanoma. Kentės ir kiti dalykai – sudegs starteris, nusės akumuliatorius. Norint eksploatuoti tokį automobilį, reikalingas aukšto slėgio kuro siurblio remontas“, – įspėjo Arvydas Gailiušas, autoserviso „Ausegra“ vadovas.

Kuo naujesnis automobilis, tuo didesnės taisymo išlaidos, ypač kalbant apie dyzelinę aparatūrą.

„Gali kainuoti ir apie 1350 eurų – nuėmimas, pastatymas, siurblio remontas. Nežinia, ką ten išvis rasime, nes gali būti, kad mazgas išvis neremontuojamas“, – skaičiavo A. Gailiušas.

Yra buvę atvejų, kai trumpam „apgautas“ degalų siurblys apie save pranešė tik po metų. „Pasikeitė kurą, važiuoja, viskas gerai, o po metų reikėjo pakeisti kuro siurblį. Nustojo pumpuoti, o mašina nauja – trejų metų. Pasekmės išlindo vėliau, iškart nieko nepastebėjo“, – pasakoja Vytautas Zukas, autoserviso „Ausegra“ meistras.

Jei labai pažeistos siurblio detalės, jis nebetaisomas. Dažnas vairuotojas tuomet kimba į paieškas vadinamuose „šrotuose“. Tačiau tik nedaug kam pasiseka – faktą konstatuoja degalų siurblių ekspertas.

Jei degalų siurblys pažeistas nežymiai, taisyti apsimoka. Už tai tektų suploti nuo 250 iki 400 Eur.

Serviso meistrai prisimena kuriozinį atvejį, kai teko ir variklį remontuoti. Pasirodo, automobilio savininkas dyzeliną, kaip ir senais laikais, ramia širdimi praskiedė žibalu. Bet tai, kas kadaise tiko senutėliam „Passat“, visiškai neskanu pasirodė naujesniam automobiliui. Panašių istorijų turbūt žino ne vienas vairuotojas.

Jei netinkamos rūšies degalų įpilta iki 10 proc., didesnės žalos neturėtų būti. Aštrus, neįprastas variklio veikimo garsas, dūminimas – tokie požymiai rodo, kad tikrai reikėtų sustoti. Dešimties kilometrų pakanka, kad pradėtų dilti dyzelinu varomo automobilio detalės. Kuo daugiau kilometrų – tuo daugiau problemų, perspėja specialistai ir pataria tučtuojau iš bako išpilti turinį. Supainiojus degalus, vis dėlto labiau nukentėtų dyzelinu varomi automobiliai.

Ekspertai taip pat nori atkreipti dėmesį – degalų siurbliai kenčia ne tik nuo bako pripildymo ne tos rūšies degalais.

Kai kurie vairuotojai daro klaidą, jei degalus pila į talpas, kuriose anksčiau teliuškavosi cheminės medžiagos. Plika akimi neįžiūrimi jų likučiai, susimaišę su automobiliniais degalais, sureaguoja ir vėliau stipriai pažeidžia degalų siurblio detales. Beje, šiam agregatui gali pakenkti ir paprastas vanduo. Pavyzdžiui, jei degalinės kolonėlių bakai nėra gerai užsandarinti, tikėtina, kad į juos, o kartu ir į jūsų degalų baką, pateks vandens, pasakoja meistrai. Kuo geresnius degalus pilsite – tuo ilgiau važiuosite, apibendrina specialistai, ir stebisi kai kurių gudruolių eksperimentais į degalų baką pilti tai, kas papuola.

Nors atvejų, kai vairuotojai įsipila ne tų degalų, retėja, vis dėlto dažniausiai jų pasitaiko rytmečiais arba keičiantis mėnulio fazėms, juokiasi vienos degalinės atstovas.

Ir visai nesvarbu – kad ir ko prisipiltum, susimokėti vis tiek teks. Degalinės operatoriai pastebi, kad kartais išsiblaškę klientai neatkreipia dėmesio, kad degalų pistoletas yra kitos spalvos ar kito dydžio nei jam įprastas.

Pavyzdžiui, į dyzelinu varomo automobilio baką benzino pistoletas įneria neįprastai lengvai. O štai į benzinu maitinamos transporto priemonės baką dyzelino pistoletas beveik netelpa.

Laiku neatsipeikėjus ir „pavaišinus“ savo automobilį netinkamais degalais, patariama automobilio neužvesti, o pasitelkus meistrus ar draugus iškart transportuoti jį į servisą. Neprisipilti kitokių degalų vairuotojams turėtų padėti ne tik dėmesingumas, bet ir gera uoslė.

Plačiau – laidos reportaže.