Kaip elgtis susidūrus su neapdraustu automobiliu?

Visais atvejais skambinkite policijai

Į gatves transporto priemonės be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kartais išvažiuoja dėl vairuotojų užmaršumo, kai pasibaigia poliso galiojimo terminas. Vis dėlto būna ir taip, kad transporto priemonė neapdraudžiama sąmoningai. Tokių transporto priemonių savininkai piktavališkai nepaiso teisės aktų ir viliasi sutaupyti.

„Jei patekote į eismo įvykį, kur kito asmens vairuojama transporto priemonė yra neapdrausta, visais atvejais skambinkite policijai. Taip išvengsite papildomų rūpesčių ir būsite garantuotas, kad nepatirsite nuostolių. Dėl jums priklausančios draudimo išmokos kreipkitės į savo draudimo bendrovę. Ji pasirūpins, kad būtų atlyginta eismo įvykio metu jūsų transporto priemonei padaryta žala“, – akcentuoja R. Pocius.

Analogiškas patarimas galioja kalbant ir apie visus eismo dalyvius, kurie nesivadovauja Lietuvoje galiojančiais įstatymais ir mėgina neteisėtais būdais išvengti atsakomybės.

Jei patekote į eismo įvykį, kur kito asmens vairuojama transporto priemonė yra neapdrausta, visais atvejais skambinkite policijai.

Draudimas atsiranda netikėtai

Neapdraustai transporto priemonei patekus į eismo įvykį neretai mėginama ieškoti sprendimų, kaip išvengti gresiančių nemalonumų už įstatymų nepaisymą. Būtent tokį atvejį neseniai užfiksavo draudimo bendrovės specialistai.

Kaip pasakoja R. Pocius, į nepalankią situaciją patekęs vairuotojas ėmėsi gudrybių, bet kito pilietiško vairuotojo dėka apgavystė nepavyko.

„Visai neseniai turėjome atvejį, kai vairuotojas pateko į eismo įvykį. Situacija atrodo niekuo neypatinga, bet vėliau paaiškėjo, kad kaltininko transporto priemonė neapdrausta. Kadangi jis neturėjo draudimo, nukentėjusysis iškvietė policiją. Stebėtina, bet kol į avarijos vietą atvyko pareigūnai, kaltininkas automobilio draudimą jau turėjo“, – pasakoja draudikų atstovas.

Panašios situacijos Lietuvoje, anot R. Pociaus, nėra naujiena. Anot eksperto, pasitaiko, kad į avarijas patekusių neapdraustų transporto priemonių savininkai mėgina gudrauti. Jie bando tartis su kitais avarijos dalyviais dėl galimybės šiek tiek luktelėti, kol apdraus savo automobilius, siūlo apskritai nefiksuoti incidento ar pakeisti eismo įvykio datą į vėlesnę.

Be išmokos gali likti ir nukentėjusysis

Kaip teigia R. Pocius, minėtoje istorijoje nukentėjusysis pasielgė teisingai nelaukdamas, kol kaltininkas apsidraus, nes toks sukčiavimo pavyzdys gali atsisukti ir prieš jį patį.

„Paaiškėjus aplinkybėms, kad avarijoje viena iš apgadintų transporto priemonių iš pradžių buvo neapdrausta, o vėliau šią bėdą buvo bandoma išspręsti „geranorišku“ susitarimu, be žalos išmokos gali likti ir pats nukentėjusysis, mat jis gali būti pripažintas kaip nusikalstamos veikos bendrininkas“, – perspėja draudikų atstovas.

Šiuo atveju ekspertas primygtinai rekomenduoja nesileisti į diskusijas su neapdraustos transporto priemonės savininku, nesudaryti jokių žodinių ar raštiškų susitarimų. Dar viena galima klaida – eismo įvykį mėginti įforminti vėlesne data nei incidentas įvyko iš tikrųjų.

„Visi šie metodai nėra nauji ir draudikams puikiai žinomi. Šiuo atveju svarbu suprasti, kad galite patys tapti sukčiavimo auka ir avarijos kaltininkas pasinaudos jūsų geranoriškumu. O esant bet kokioms neaiškioms aplinkybėms draudimo bendrovės taip pat nesiims atlyginti žalos, net jei prisipažinsite norėję kaltininkui pagelbėti iš geros valios“, – aiškina R. Pocius.

Beje, draudikų atstovo teigimu, panašių situacijų gali nutikti ir susidūrus su pradedančiuoju vairuotoju. Kaip teigia R. Pocius, kartais pasitaiko tokių atvejų, kai vadinamieji „klevo lapai“, patekę į eismo įvykį, gali prašyti nepildyti deklaracijos ir susitarti sumokant nukentėjusiajam „į kišenę“. To priežastis – pradedančiajam vairuotojui dėl sukeltos avarijos gali tekti perlaikyti egzaminus.