Išbandymai eismo dalyviams: pusnis keičia duobės

Atsiveria kliūtys

Šią savaitę vis daugiau vairuotojų praneša kelininkams apie pastebimas mažesnio ar didesnio dydžio duobes. Kai kurios jų jau panašios į smegduobes. Sniegui visiškai nutirpus jų išvysime vis daugiau, o eismo dalyviai bus priversti demonstruoti išskirtinius laviravimo įgūdžius.

Žiemą didesnės nei 5 cm duobės ne remontuojamos kapitališkai, o tiesiog užlyginamos šaltu asfaltu. Taip operatyviai, bet neilgam pašalinama padidėjusi žalos rizika. Visaverčiai remonto darbai prasidės pavasarį, kai naktimis oro temperatūra stabiliai sieks bent +5 ˚C, iš dirvožemio pasitrauks įšalas ir išdžius danga.

Kas lemia duobių sezono pradžią? Pasak lenktynininko Benedikto Vanago, pagrindinis kelių priešas šaltuoju metų laiku nėra dideli transporto srautai – didžiausią žalą gatvėms daro temperatūrų svyravimai.

„Mūsų klimato specifika tokia, kad pavasariop drastiškai kinta dienos ir nakties temperatūra. Vadinamoji diagrama – pliusas, minusas – labai stipriai sudėvi kelius“, – aiškino B. Vanagas.

Riba: kelininkai rimtesnių remontų imsis tik temperatūrai naktimis pasiekus +5 ˚C. / V. Skaraičio / BNS nuotr.

Suskaldo asfaltą

Dieną šylant temperatūrai ir spiginant saulei sniegas tirpsta, o vanduo skverbiasi net į mažiausius asfalto įtrūkimus. Atėjus nakčiai ir temperatūrai nukritus žemiau nulio, šis vanduo virsta ledu.

„Vanduo yra viena iš nedaugelio medžiagų, kuri šaldama plečiasi. Virtusio ledu vandens tūris padidėja beveik dešimtadaliu. Įsivaizduojate? Besiplečiantis vanduo yra nesustabdoma jėga. Ši jėga yra pakankama, kad iš vidaus skaldytų net kiečiausią asfalto mišinį“, – pastebėjo pašnekovas.

Per keletą tokių atšilimo-užšalimo ciklų mikroįtrūkimai tampa giliais plyšiais.

Per keletą tokių atšilimo-užšalimo ciklų mikroįtrūkimai tampa giliais plyšiais. Pavasarį, kai žemė po asfaltu suminkštėja dėl drėgmės pertekliaus, o per viršų pervažiuoja sunkiasvoris transportas, danga neatlaiko ir įgriūva. Taip atsiveria duobė, kurios vakar dar nebuvo.

Duobių atsiranda ne tik dėl vandens. Kelio ilgaamžiškumą lemia tai, ar kokybiškai paklotas viršutinis asfalto sluoksnis, o taip pat ir pagrindo paruošimas. Jei pagrindas netinkamai sutankintas arba drenažo sistemos veikia prastai, vanduo užsilaiko konstrukcijoje, pagreitindamas eroziją.

Avarijos: manevruojant ledo provėžomis užfiksuotas ne vienas eismo įvykis. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Chemijos poveikis

Dangos įtrūkimus gali lemti ir žiemą naudojamos cheminės medžiagos. Druska ir specialūs tirpalai yra būtini tirpdyti ledą ir užtikrinti eismo saugumą.

Tačiau, jei asfalto mišinys jiems neatsparus, tai keičia užšalimo temperatūrą ir gali pagreitinti medžiagų nusidėvėjimą.

Kol kelininkai sutvarkys keliuose atsivėrusias duobes, patyręs lenktynininkas ragina vairuotojus būti itin dėmesingus. Net ir puikiai pažįstamuose maršrutuose rekomenduojama išlaikyti didesnę distanciją.

„Didesnis atstumas leis laiku pamatyti naujai atsivėrusią duobę ir priimti teisingą sprendimą ją apvažiuojant. Be to, sumažinsite riziką, kad į priekinį stiklą atsitrenks iš po kito automobilio ratų skriejantys akmenukai. Vis dėlto, jei duobės išvengti nepavyko, stebėkite, ar važiuojant neatsirado pašalinių garsų, reiškiančių rimtesnį ratų arba važiuoklės pažeidimą“, – kalbėjo B. Vanagas.

Kai temperatūra smigo gerokai žemiau, komunalininkams teko rinktis priemones, kurios veikia ir esant didesniam šalčiui, pavyzdžiui, magnio chloridą.

Butelio kakliukas

Net jei pavyko išvengti duobių gatvėse, pastarosiomis savaitėmis nemažai išbandymų vairuotojų laukė ir daugiabučių kiemuose.

Sniego samplaikos kai kur užvertė ir taip siaurą pravažiavimą. Kitur palei automobilius ir įvažas susiformavo ledo apvadai, o dar kitur įvažiavimas į požeminę parkavimo aikštelę virto tikra čiuožykla.

Gyventojai dažnai delsia imtis kastuvo ir pašalinti kliūtis, nes nežino, kas už ką atsakingas valant kiemą: jie patys ar administratorius. Kad nereikėtų spėlioti ir pyktis su kaimynais, specialistai pataria iš anksto nusistatyti, kokia tvarka sprendžiamos tokios situacijos.

„Žiemos piko metu dažname kieme matėme tą patį scenarijų: takai iki laiptinės sutvarkyti, bet kieme lieka vadinamasis butelio kakliukas (siauras pravažiavimas), per kurį labai sunku išvažiuoti“, – šios žiemos įspūdžiais dalijosi namų administravimo įmonės „Civinity“ regiono vadovas Rokas Drąsutavičius.

Nežino: žmonės neįvertina problemos, kur dėti kiemuose nukastą sniegą. / P. Adamovič / BNS nuotr.

Valymas nenumatytas

Žiemą didžiausią praktinį efektą po gausaus snygio davė kiemo valymas su specialia technika, kai reikėdavo atlaisvinti pravažiavimus. Kastuvas tokiu atveju ne visada padeda: sniegas būna suspaustas automobilių, suledėjęs, o siauruose kiemuose nėra kur jo numesti.

Tokiose situacijose efektyviausiai dirba kompaktiška technika – minikrautuvas (dažnai vadinamas bobcat’u), ypač kai kiemai nedideli, erdvės manevrams mažai.

Tiesa, kiemo valymas su technika dažniausiai yra papildoma paslauga. Bėda ta, kad už tai dauguma gyventojų nenori mokėti iš anksto, nes neaišku, kokie bus artimiausi orai, kiek kartų tokio valymo reikės, todėl iš anksto neįtraukia šios paslaugos į sutartį su administratoriumi.

Susidaro čiuožykla

Paslaugos kainą galima sumažinti sujungus kelis kiemus. Jeigu keli kiemai yra šalia vienas kito, paslauga atpinga, nes technika teritoriją apvažiuoja bendru maršrutu ir dirba nuosekliai.

Kad valymas būtų greitas ir be chaoso, svarbu iš anksto padaryti tris dalykus: patraukti automobilius, numatyti vietą, kur bus kaupiamas sniegas ir suderinti darbų laiką. Skamba elementariai, bet būtent šios smulkmenos dažniausiai sužlugdo planą: technika atvažiuoja, o kiemas užstatytas arba nenumatyta, kur dėti nukastą sniegą, kad jis neužverstų šaligatvio ar neapsunkintų matomumo vairuotojams.

Naujesnės statybos namuose dažnai įrengiamos požeminės parkavimo aikštelės. Kartais įrengiami ir šildomi įvažiavimai arba bent stogeliai, kurie sumažina ledo susidarymą. Jeigu tokių sprendimų nėra, įvažiavimas tampa viena pavojingiausių vietų – ypač tada, kai dieną atšyla, o vakare staigiai pašąla. Tokiais atvejais įvažiavimas paprastai pabarstomas, o papildomai paliekamas druskos ir žvyro mišinys, kad esant poreikiui gyventojai galėtų patys greitai išspręsti iššūkį.

Barsto protingai

Svarbu pasirinkti tinkamas barstymo priemones. Žmonės teigia, kad druska sugadina dangą, o smėlis ar žvyras užteršia kiemą, bet retai kas supranta, kad priemonės parenkamos pagal oro sąlygas.

Kai laikėsi 7–10 ˚C šaltis ir buvo drėgmės (sniego, šlapdribos), techninė druska veikė gerai – ji sniegą tirpdo ir padeda išvengti ledo sluoksnio susidarymo.

Kai oro sąlygos greitai keitėsi, pasiteisino druskos ir žvyro mišinys: jis ne tik tirpdo, bet ir iškart suteikia sukibimą, todėl nereikia ilgai laukti poveikio. Tiesa, mišinio naudojimas turi trūkumų – mišinys limpa prie avalynės, tad žmonės jį perneša į laiptines.

Kai temperatūra smigo gerokai žemiau, komunalininkams teko rinktis priemones, kurios veikia ir esant didesniam šalčiui, pavyzdžiui, magnio chloridą. Jis efektyvus net esant dideliam šalčiui, mažiau kenkia želdiniams, tačiau yra kelis kartus brangesnis, todėl naudojamas tik tada, kai būtina.

„Žiemos problema dažnai būna ne pats sniegas, o temperatūros šokinėjimas. Ryte – šaltis, dieną – šlapdriba, vakare – ledas. Viena priemonė tokiais atvejais ne visada tinka, todėl sprendimai turi būti lankstūs“, – aiškino R. Drąsutavičius.

Tinka ir „Waze“

Apie pavojingas duobes, pažeidimus ir kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (kaina „Telia“, „Tele2“ tinkluose – 0,12 Eur/min., „Bitėje“ – 0,15 Eur/min.) arba +370 523 29 600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą interneto svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacijos programėlėje „Waze“, pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.