Paralyžiavo eismą
Šią savaitę dėl vėsaus ir drėgno oro susiformavęs plikledis paralyžiavo Lietuvos didmiesčius. Vilnių sukaustė rekordinės spūstys, Kauno ir Klaipėdos apskrityse buvo užfiksuota gausybė eismo įvykių.
Savivaldybės ragino vairuotojus atsisakyti nebūtinų kelionių, o pėstieji slidinėjo šaligatviais tarsi dailiojo čiuožimo meistrai netrukus startuosiančiose 2026 m. žiemos olimpinėse žaidynėse.
Sinoptikų duomenimis, lijundra – reiškinys, kai lietus krinta esant neigiamai oro temperatūrai, šią žiemą gali kartotis dar ne kartą. Kadangi žemė ir aplinka įšalusi, vandeniui atsidūrus ant bet kokio paviršiaus, akimirksniu formuojasi skaidrus ledo sluoksnis.
Anot lenktynininko Benedikto Vanago, vairavimas prasidėjus lijundrai reikalauja ypatingo susikaupimo.
„Kadangi keliuose tampa itin slidu, vienintelis priešnuodis tam – tinkamai pasirinktas greitis ir saugios distancijos laikymasis“, – dėstė jis.
Klastingas reiškinys
Vairuojant per plikšalą patariama prisiminti elementarius fizikos dėsnius, ypač kylant į kalną arba nuo jo leidžiantis.
„Bėdų gali pridaryti nepakankamas padangų sukibimas. Dėl to įkalnėje galite išvis nepajudėti iš vietos, o leisdamiesi žemyn – nesuvaldyti stabdymo. Todėl svarbu pasirinkti tinkamą greitį – prieš įveikiant įkalnę galima į ją įvažiuoti truputį greičiau, kad užkoptumėte į viršūnę, bet svarbu ir neperspausti greičio paminos. Leidžiantis žemyn patartina vengti staigių judesių ir palaikyti didesnį atstumą nuo kitų eismo dalyvių“, – aiškino pašnekovas.
Pėstieji slidinėjo šaligatviais tarsi dailiojo čiuožimo meistrai netrukus startuosiančiose 2026 m. žiemos olimpinėse žaidynėse.
Anot jo, lijundra per šaltį neretai virsta vienu klastingiausių reiškinių mūsų keliuose – vadinamuoju juoduoju ledu. Tai – plonas, skaidrus ledo sluoksnis, susidarantis ant asfalto ar betono dangos. Kadangi kelias po juo yra tamsus, ledas įgauna juodą atspalvį ir tampa beveik nepastebimas.
Perpėjimo signalai
Skirtingai nuo balto, matinio ledo ar prispausto sniego, juodasis ledas vizualiai dažnai primena drėgną, šiek tiek blizgantį asfaltą.
Vairuotojas apie šiuos pavojingus ledo spąstus dažniausiai sužino tik tada, kai padangos staiga praranda sukibimą, o automobilis pradeda slysti.
Norint atpažinti tokį ledą rekomenduojama ne tik žiemą, bet ir vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį stebėti kelio tekstūrą – jei danga atrodo neįprastai blizgi ar „veidrodinė“, o priekyje važiuojančių automobilių padangos nekelia vandens purslų, vadinasi, po ratais jau ledas.
Dar vienas apie mirtiną pavojų įspėjantis ženklas – jei vairas staiga tampa įtartinai lengvai valdomas, o padangų ūžesys nutyla. Tai rodo, kad sukibimas su danga dingo. Taip pat atkreipkite dėmesį, jei ABS ar stabilumo kontrolė (ESP) suveikia vos spustelėjus stabdį ar kiek stipriau paspaudus akceleratorių.
Anot portalo autoplius.lt, tokiu atveju būtina vengti agresyvių posūkių ar staigaus stabdymo, o greitį didinti ir mažinti tik laipsniškai. Taip minimizuojama kontrolės praradimo ir slydimo rizika.
Saugaus eismo specialistai sutaria, kad panika yra didžiausias juodojo ledo sąjungininkas. Būtent staigūs spontaniški judesiai dažniausiai ir sukelia avarijas.
Ekstremaliomis sąlygomis saugumo suteikia gerokai padidintas atstumas nuo kitų transporto priemonių – taip galima kompensuoti pailgėjusį stabdymo kelią. Posūkio signalus taip pat rekomenduojama rodyti anksčiau nei įprastai, suteikiant kitiems eismo dalyviams daugiau laiko sureaguoti.
Pavojingiausios vietos
Pasak portalo autoplius.lt apžvalgininkų, juodasis ledas turi savo „mėgstamas“ sąlygas ir vietas.
Palankiausia temperatūra tokiam reiškiniui susidaryti svyruoja apie 0 °C (nuo maždaug –3 iki +1). Taip pat svarbi sąlyga – yra drėgmės: lietus, šlapdriba, rūkas, tirpstantis sniegas. Fiksuojamas staigus temperatūros kritimas naktį arba anksti ryte. Ilgesni saulės nebuvimo periodai, kai danga nespėja sušilti.
Būtina vengti agresyvių posūkių ar staigaus stabdymo, o greitį didinti ir mažinti tik laipsniškai.
Juodajam ledui palankiausios vietos yra tiltai, viadukai, estakados – jie atšąla greičiau, nes yra atviri vėjui iš visų pusių. Taip pat – šešėliuotos kelio vietos: miško atkarpos, keliai tarp pastatų, prie aukštų sienų ar triukšmo užtvarų. Kelio žemumos, daubos, vietos prie vandens telkinių. Mažiau važinėjami priemiesčių ir šalutiniai keliai, kuriuose prasčiau nuvalytas sniegas ar susikaupusi pliurzė.
Patarimai stabdant
Jeigu manote patekę ant juodojo ledo, vairuoti reikėtų taip, lyg kelias būtų apledėjęs. Mažinkite greitį. Kuo didesnis greitis, tuo sunkiau suvaldyti automobilį slystant. Ypač sumažinkite greitį artėdami prie tiltų, viadukų, posūkių, pervažų, sankryžų.
Didinkite atstumą. Vietoj įprastų 2–3 sekundžių atstumo laikykite bent 5–6 sekundes iki priekyje važiuojančios transporto priemonės. Tai suteiks daugiau laiko reaguoti, jei automobilis ims slysti.
Venkite staigių judesių. Staigus vairo sukimo, stabdymo ar greitėjimo judesys ant juodojo ledo dažnai reiškia tą pačią akimirką prarastą sukibimą. Visus manevrus atlikite lėtai ir švelniai – tarsi vairuotumėte ant slidžios plokštumos. Manevruokite apgalvotai. Žiemą nerekomenduojama staigiai persirikiuoti ar lenkti, ypač jei nežinote, kokia kelio danga yra tarp eismo juostų.
Jei įmanoma, rinkitės apsnigtą ruožą. Kai kada geriau važiuoti lengvai suspaustu sniegu nei visiškai blizgiu apledėjusiu asfaltu – sniegas gali suteikti gerokai daugiau sukibimo.
Jei pajutote, kad automobilis ėmė slysti, nuimkite koją nuo akceleratoriaus. Pirmas žingsnis – sumažinti greitį neatliekant staigių judesių. Jokiu būdu nespauskite greičio paminos. Nestabdykite staigiai. Staigus stabdymas ant ledo dažnai paskatina automobilį visiškai prarasti sukibimą. Stabdį spauskite ramiai, tolygiai. Venkite staigaus pavaros permetimo. Modeliuose su mechanine dėže per staigus pavaros perjungimas žemyn gali „užrakinti“ ratus. Tegul automobilis lėtėja daugiausia dėl natūralaus pasipriešinimo ir lengvo stabdymo.
Naujausi komentarai