Avaringumo rekordai fiksuojami ne tik didmiesčiuose

Prieš pat rugsėjį važinėdamas po Neringą negalėjau atsistebėti – siauru keliu į Nidą kasdien praskrieja šimtai automobilių. Neretai gerokai viršydami leistiną greitį, nors už dažno vingio čia slypi pavojai. Netvarkingai pamiškėje pastatytas automobilis, neatsargus dviratininkas ar kelią perbėgantys gyvūnai – dėl tokių faktorių mūsų pamėgtas kurortas tapo viena avaringiausių šalies vietovių.

Kurortuose avarijų šuolis

Daugelis mano, kad didžiausia tikimybė nutikti eismo įvykiui yra didžiuosiuose šalies miestuose, kur vyksta itin intensyvus automobilių srautas ir yra didelė gyventojų koncentracija. Tačiau šiemet eismo įvykiai kur kas dažniau nei didmiesčiuose fiksuoti šalies kurortuose ir turistų pamėgtuose regionuose.

Draudikų atlikta avaringumo analizė parodė, kad Neringos savivaldybėje įvykių skaičius išaugo net septynis kartus, Birštono – šešis kartus, palyginti su praėjusiais metais.

"Paprastai avaringumui įtakos turi tokie aspektai kaip eismo intensyvumas, kelio remonto darbai ar blogos oro sąlygos. Šiemet, palyginę duomenis su praėjusių metų, pastebėjome ir naują tendenciją – vietinio turizmo įtaką eismo įvykių dažniui. Jų imta fiksuoti daugiau tose vietose, kur didesni keliaujančiųjų srautai – pajūrio ir kituose kurortiniuose miestuose, vietovėse, kur yra nemažai traukos objektų", – analizavo draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Eksperto teigimu, labiausiai tikėtina pagrindinė priežastis, dėl ko eismo įvykių Lietuvos kurortuose šiemet nutinka kur kas dažniau nei pernai, – išaugęs vietinio turizmo populiarumas.

Tarp saugiausiųjų – Joniškis

Anot specialisto, pandemijos laikotarpiu kelionių išsiilgę gyventojai, nenorėdami papildomai rizikuoti sveikata ir kitais aspektais, šiemet vengė keliauti į užsienį, taip pat skraidyti lėktuvais. Poilsines ar pažintines keliones žmonės dažniau organizavo šalies viduje, lankė turistinius objektus, rinkosi poilsį kurortuose, tad neišvengiamai daugiau kilo ir eismo įvykių.

"Savo įprastoje gyvenamojoje aplinkoje eismo dalyviai jau būna įpratę orientuotis, žino visus kelio ženklus ir ribojimus. Atvykus į nepažįstamą miestą ar vietovę, būtinas didesnis atidumas, kad būtų laiku pastebėtas kelio ženklinimas ir būtų galima saugiai atlikti manevrus. Išaugęs eismo įvykių kiekis aiškiai rodo, kad to laikomasi toli gražu ne visada", – įsitikinęs A.Žiukelis.

Eismo įvykių dažnis, apskaičiuotas pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį incidentų kiekį, parodė, kad per septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avaringumas didėjo beveik visose šalies savivaldybėse. Pavyzdžiui, Ignalinos savivaldybėje eismo įvykių užfiksuota penkis kartus daugiau, Anykščių ir Biržų rajonuose – maždaug po tris kartus, Druskininkų, Telšių, Molėtų ir Zarasų rajonuose – vidutiniškai po du kartus daugiau.

Mažėjimo tendencijos pastebėtos tik trijose savivaldybėse. Joniškio rajone eismo įvykių dažnis šiemet buvo 22 proc. mažesnis nei pernai, Kupiškio rajono savivaldybėje – 5 proc., Plungės – 1 proc. mažesnis.

Eismas: Taikos prospektas Klaipėdoje – viena avaringiausių Lietuvos gatvių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kenčia ir miestai

Norėdami išsiaiškinti avaringumo tendencijas, draudimo ekspertai sudarė ir trejų pastarųjų metų avaringiausių kelių bei gatvių sąrašus. Pačiais avaringiausiais kasmet tampa Vilniaus Savanorių prospektas ir Ukmergės gatvė, Kauno Savanorių prospektas, Klaipėdos Taikos prospektas bei Šilutės plentas.

Eismo įvykių skaičiumi Lietuvoje 2018–2020 m. laikotarpiu pirmavo Vilniaus Savanorių prospektas – jame draudimo bendrovė eismo įvykių fiksavo bene kasdien, per trejus metus – 937. Toliau rikiuojasi Klaipėdos Taikos prospektas (806 įvykiai), Vilniaus Ukmergės gatvė (744), Kauno Savanorių prospektas (708), Klaipėdos Šilutės plentas (695), Vilniaus Geležinio Vilko gatvė (594), Kauno Taikos prospektas (559), Vilniaus Ozo (525), Žirmūnų (467) ir Kalvarijų (462) gatvės.

"Natūralu, kad vietose, kuriose yra didesni automobilių srautai, didesnė ir tikimybė įvykti eismo įvykiui, tad avaringiausios vietos keletą metų iš eilės išlieka tos pačios. Tiesa, jose fiksuojami įvykiai dažniausia yra gana smulkūs", – patikslino draudimo ekspertas.

Pačiais avaringiausiais kasmet tampa Vilniaus Savanorių prospektas ir Ukmergės gatvė, Kauno Savanorių prospektas, Klaipėdos Taikos prospektas bei Šilutės plentas.

Trukdo kelio darbai

Kitas svarbus aspektas yra prieš daug metų suplanuotas, atsižvelgiant į avaringumo situacijas ir statistiką, būtinas keisti eismo organizavimas. Specialistų nuomone, už eismo saugumo užtikrinimą atsakingos institucijos turėtų aktyviau inicijuoti sankryžų pertvarkymą, pėsčiųjų perėjų perkėlimą ar įrengimą, atlikti kitus pakeitimus, nes kai kurie ribojimai, pasikeitus transporto priemonių ir kitų eismo dalyvių srautams, tapo nebeaktualūs.

Tarp užmiesčio kelių daugiausia eismo įvykių nutinka magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda – pernai čia fiksuota 414 atvejų. Itin daug jų įvyko per Kauną einančioje kelio atkarpoje.

A.Žiukelis mano, kad tam įtakos galėjo turėti ir vykdyti didelės apimties kelio remonto darbai bei itin intensyvus eismas ruože, kur kertasi net keletas svarbių šalies eismo arterijų. Antroje vietoje pagal avaringumą pernai buvo kelias A2 Vilnius–Panevėžys. Jame fiksuotas 61 eismo įvykis. Trečioje niūrios statistikos vietoje – kelias A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (53). Ketvirtą vietą užėmė kelias A10 Panevėžys–Ryga su 33 eismo įvykiais.

Pamiršo įgūdžius

Miestuose dar labiau problema paaštrėjo rugsėjį, kai gatves papildė į darbus po atostogų kimbantys suaugusieji, vaikus į mokyklas vežiojantys tėvai ir į studijas sugrįžtantys ar jas pradedantys studentai. Visa tai lemia kur kas didesnį nei vasarą eismo intensyvumą, sumažėjusius atstumus tarp automobilių ir padažnėjusias avarijas.

Rudens pradžia tradiciškai susijusi su išaugusiu eismo įvykių skaičiumi. Pavyzdžiui, praėjusių metų vasarą Vilniaus mieste ir rajone 100 automobilių teko daugiausia 7,5 avarijų metu padarytos žalos, o rugsėjį šis rodiklis pašoko iki 9,72 – tai rekordiniai 2020-iesiems skaičiai.

"Tokia situacija neturėtų stebinti, nes kiekvieną rudenį šalies sostinėje gerokai išauga eismo intensyvumas, į jį bando įsilieti ir dar nedaug vairavimo patirties didmiesčiuose turintys studentai. Pernai studijas aukštosiose mokyklose pradėjo daugiau nei 20 tūkst. jaunuolių, kurių didžioji dalis – būtent Vilniuje", – teigė draudimo bendrovės "Ergo" Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Su tokia problema susiduria ir kiti šalies didmiesčiai. Kaune pernai rugsėjį 100 automobilių teko 9,87 žalos, kai metų vidurkis – vos 7,5. Klaipėdoje šis rodiklis prasidėjus rudeniui padidėjo net iki 10,63.

"Panaši padėtis, kai avaringumas didžiuosiuose šalies miestuose pradeda didėti būtent atėjus rudeniui, vyravo ir priešpandeminiu laikotarpiu. Tiesa, šiemet matome ir dar vieną tendenciją: eismo įvykiuose užfiksuotų žalų skaičiaus vidurkis po karantino nutraukimo yra gerokai išaugęs. Panašu, kad ilgesnį laiką nevairavę žmonės kiek atprato nuo šios veiklos, tad, jei padėtis nesikeis, galimai daugiau žalų bus užfiksuota ir visą šį rudenį", – spėjo specialistas.

Kelininkai: greitkelyje šalia Kauno vykstantys intensyvūs kelio remonto darbai galėjo prisidėti prie šioje atkarpoje išaugusio avaringumo. Vilmanto Raupelio nuotr.

Alternatyvų – ne viena

Vairavimo eksperto Aido Bubino įsitikinimu, dažniausiai incidentai kelyje nutinka dėl sumažėjusių atstumų tarp automobilių, nereikalingo nervinimosi ir eismo kultūros trūkumo.

Jei eismo intensyvumas kelia problemų, reikėtų vengti važinėti piko metu.

"Vieni nenori kelyje palikti vietos kitiems eismo dalyviams, antri bando kaip įmanoma geriau įsiterpti į jiems reikalingą eismo juostą, dar kiti – greičiau pravažiuoti sankryžą, nors visi vairuotojai yra įstrigę toje pačioje eismo spūstyje ir kažkur nuskubėti tiesiog neįmanoma. Situaciją pablogina ir betikslis persirikiavimas iš vienos eismo juostos į kitą, taip ne tik lėtinant eismo spūstį, bet ir didinant incidentų tikimybę", – aiškino ekspertas.

Anot jo, mažiau patyrę vairuotojai į avarijas dažnai patenka ir dėl jaunatviško entuziazmo bei skubėjimo. Ypač,kai dar nežinomi geriausiai jiems tinkantys maršrutai, ar vairuotojai neprisitaikę prie eismo specifikos.

"Jei eismo intensyvumas kelia problemų, reikėtų vengti važinėti piko metu. Galima pasitreniruoti įveikiant dažniausius savo maršrutus vakarais, kai mašinų gatvėse kur kas mažiau. Jei vyrauja gražūs orai, patartina rinktis dviračius, paspirtukus, viešąjį transportą ar net kelionę pėsčiomis – taip iki tikslo kartais galima nukakti net greičiau nei automobiliu", – įsitikinęs A.Bubinas.

Popierizmo mažėja

Vairuoti ramiau patartina ir daugiau vairavimo patirties turintiems eismo dalyviams. Taip pat – geriau planuoti savo laiką, kam gali padėti tokios mobiliosios programėlės kaip "Waze". Joje patys vairuotojai žymi įvairius eismo įvykius ir spūstis, į ką atsižvelgus galima pasirinkti ilgesnį, tačiau galbūt kiek greitesnį maršrutą.

"Visi mes neturime laiko, tačiau vis tiek reikėtų jo rasti ir išvykti anksčiau. Nes dabar dažnai tiesiog laukiama iki paskutinės minutės ir lekiama kaip akis išdegus. Galiausiai vis tiek pradedame vėluoti, o kiekviena dėl intensyvaus eismo uždelsta minutė sukelia daugybę streso", – sakė vairavimo ekspertas.

Ramiau situacijas kelyje vertinti patariama ir profesionaliems vairuotojams, kuriems automobilis būtina darbinei veiklai. Mat pastebėta, kad, prasidėjus rudeniui, į draudikus dažniau kreipiasi ir juridiniai asmenys. Pernai 100 automobilių teko 9,46 avarijų metu užfiksuotos žalos, kai metinis vidurkis siekė vos 7,35.

"Kaip ir privačių klientų segmente, taip ir juridinių avaringumas, palyginti su pernai, yra išaugęs, užfiksuojama vis daugiau žalų. Gerai tik tai, kad, įvykus eismo įvykiui, bent jau nebereikia pildyti daugybės popierių, žalas registruoti ir tvarkyti tampa vis paprasčiau – telefonu ar internetu", – kalbėjo pašnekovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių