Alano Chošnau vadybininkė ir buvusi mylimoji Aida Žiliūtė vairuodama automobilį nepajuda iš vietos, jei bent vienas žmogus neprisisegęs saugos diržų. Net ir sėdintieji gale.

Labai nepatenkinta spalva

Beveik dvejus metus važinėjanti septynviečiu minivenu "Grand Dodge Caravan" po žiemos Aida jį ketina parduoti.

Tačiau 2002 m. gamybos amerikietiška mašina A.Žiliūtė labai patenkinta: "Automobilius keičiu kas dvejus metus, todėl jį parduosiu ne todėl, kad mane nuvylė. Priešingai – tai puikus automobilis."

Jame daug reikalingų ir patogių funkcijų, kurios yra beveik visuose šiuolaikiuose automobiliuose. Virš galvos, prieš akis, – borto kompiuteris. Aida labai patenkinta ir kokybiška garso aparatūra "Bose". Ilgesnė bagažinė, galinės durys atsidaro automatiškai.

Ne tik A.Žiliūtė, bet ir visi draugai giria išskirtinį saloną: atskiros, atsilenkiančios odinės sėdynės, ant kurių galima miegoti. Mašinoje jautiesi tarsi miegamojo pataluose.

Aida prunkštelėja: jai labai nepatinka spalva, pati negražiausia – sidabrinė. Ir, žinoma, degalų sąnaudos – 3,8 l talpos variklį turinčiai mašinai mieste reikia 13–14 l benzino.

Puikiai jaučiasi ir mieste

Kodėl moteris rinkosi didelį automobilį? A.Žiliūtė šypsosi: jai labai patinka didesnės, komfortabilios mašinos. "Ne, ne, – nusijuokė 29-erių 174 cm ūgio moteris. – Aš nesergu Napoleono sindromu."

Iš šešių turėtų jos automobilių du buvo "mažyliai", tačiau Aida juose jautėsi nepatogiai: "Man trūksta vietos. Mažų automobilių bloga garso izoliacija. Be to, mūsų keliai prasti, todėl nedidelėse mašinose nepadeda ir amortizacija."

Aida pasakojo, kad į koncertus su Alanu ir grupe patogiau važinėtis dideliu automobiliu. Nuo 14 metų išmokusi vairuoti, neretai įvairiose ralio varžybose dalyvaujanti A.Žiliūtė važiuodama minivenu puikiai jaučiasi ir miesto gatvėse. "Visada, – įsitikinusi vadybininkė. – Rasiu vietos, kur pastatyti, ir apskritai juo važiuodama jaučiuosi komfortabiliai."

"Tačiau vyrų reakcija būna, – juokiasi Aida. – Kartais jie antrą kartą pažvelgia į mašiną tarsi norėdami įsitikinti, kad prie vairo išties sėdi moteris. Įprasta, kad iš didesnių mašinų moterys renkasi "BMW X5", kai kokiai blondinei jį nuperka turtingas dėdė."

Atskiria pašalinius garsus

"Nesu ta žiopla moteris prie vairo", – kvatojasi A.Žiliūtė. Ir prie greta sėdėjusios draugės pripažįsta, kad moterys vairuoja prasčiau nei vyrai. "Taip, jos atsargesnės, tačiau dažnai stabdo eismą, paskutinę akimirką sugalvoja staiga sukti į kitą juostą, pavėluotai rodo posūkį", – vardijo vadybininkė.

Aida mielai dirbtų automobilių salone. Ji mėgsta diskutuoti apie automobilius, skaito automobilizmui skirtus žurnalus: "Iš papildomų garsų daugmaž jaučiu, ar kažkas blogai su stabdžiais, dirželiais, varikliu, guoliais."

Mechaninę greičių dėžę pripažįstanti jauna moteris atsiduso: "Grand Dodge Caravan" – automatinė greičių pavarų dėžė.

Tačiau su minivenu, pastebi Aida, nepalenktyniausi: "Aš labai atsargi, mandagi vairuotoja. Esu atsakinga, todėl nepajudu iš vietos, jei nors vienas keleivis neprisisegęs saugos diržų. Jiems užtenka mano balso intonacijos."

Rūkyti uždrausta

Nejaugi ji niekada nepažeidžia Kelių eismo taisyklių? Aida linksi galvą: "Visi mes – žmonės. Kartais kalbuosi mobiliojo ryšio telefonu, o paskutinį kartą mane sustabdė policija, kai pervažiavau sankryžą mirksint geltonai ir jau beužsidegant raudonai šviesai. Tačiau tai dariau nepiktybiškai, įvertinusi situaciją."

Aidos "Grand Dodge Caravan" – tvarkinga: jos mašinoje niekas nerūko, valgo tik ypatingais atvejais, tačiau privalo išsinešti ne tik popierius, bet ir surinkti trupinius.

Amerikiečių gamybos mašina nukonkuravo "Renault Espace", analogiškos klasės "Honda", "Mitsubishi". Tačiau Aidai labai imponuoja japoniškos mašinos: "Jos – tobulos. Ai, dar labai patiko "Volvo 740". Ideali mašina. Iki manęs važinėjo, po to – aš dvejus metus, mano šeima. Ir nė karto nevežiau mašinos į servisą."

Nėra prietaringa

Nemalonių nuotykių, kai adrenalinas užgniaužė kvapą, važinėdama minivenu A.Žiliūtė, laimė, nepatyrė.

Ji neprietaringa – kelią gali perbėgti ir trys juodos katės, Aida nereaguos. Tiesa, automobilyje ji visada vežiojasi vieno žmogaus dovanotoss šventintos duonos, kuri keliauja iš mašinos į mašiną. Dabar šventinta duona – sidabrinės spalvos "Dodge" dėtuvėje.

"Dievinu raudoną spalvą, – nušvinta Aida. – Gal, galbūt tai ir aistringų ir norinčių atkreipti dėmesį žmonių spalva."

O koks jos svajonių automobilis būtų raudonos spalvos? Aida trumpam užsisvajoja: "Mitsubishi Evolution". Taip, juo ramiai nepavažinėsi, bet tai – tobula mašina."