Automobilių turgus gyvena laukimo nuotaikomis

Plotas sumažėjo trečdaliu

Kauno automobilių turgaus klestėjimo laikais jame buvo galima rasti apie 9 tūkst. transporto priemonių. Tuomet jas aktyviai pirko kazachai, kirgizai, baltarusiai. Palyginti su tais laikais, gerokai susitraukė ir automobilių parkas, ir pati turgaus teritorija. Dabar liko apie 1,4 tūkst. automobilių, o plotas, dar neseniai siekęs apie 13 ha, pernai sumažėjo iki 8 ha.

Turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis teigia, kad permainas lėmė pirmiausia ekonominiai veiksniai. Dėl pasikeitusių įstatymų ir mokesčių užsienio šalyse prieš keletą metų smarkiai sumažėjo pirkėjų srautai iš Vidurinės Azijos. Vėliau sekė permainos pas mūsų rytinius kaimynus, taip pat ilgalaikis karantinas. Pastaruoju metu liūdniausia priežastis – karas Ukrainoje.

Prie šių neprognozuojamų veiksnių prisidėjo ir natūraliai kintantys pirkėjų įpročiai automobilių ieškoti ne tik gyvai turguje, bet ir internete, ir pagausėjusiose mažose automobilių prekybos aikštelėse. Visa tai privertė bendrovę racionaliau įvertinti rinkos poreikius ir dalį savo valdomų sklypų parduoti.

Žmonės žiūri praktiškumo, o ne mados. Įsigyti elektromobilius stabdo gerokai aukštesnės jų kainos nei įprastais degalais varomų panašių modelių.

„Buvo abejonių, ar sutilpsime gerokai mažesniame plote, bet viskas pavyko. Dabar gyvename kompaktiškai, telpa ir visi norintys prekeiviai, ir mūsų darbuotojai“, – pasakojo V. Naujanis.

Laukia ukrainiečių

Pernai maždaug tokiu metu turguje buvo kilęs tikras pirkėjų iš Ukrainos bumas. Jie skubėjo pasinaudoti jų šalyje kelis mėnesius galiojusiomis didelėmis mokesčių lengvatomis, taikomomis importuojamoms transporto priemonėms. Karo niokojamame krašte pavasarį buvo palengvinta automobilių registracija ir pristabdyta prievolė mokėti muitus.

Suprasdami, kad lengvatos yra laikinos, ukrainiečiai iškart puolė pirkti naudotus ratuočius kaimyninėse šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Ypač intensyvus buvo birželis, kai automobiliai buvo kone šluojami beveik nesidairant į ridą, nesikabinėjant dėl smulkesnių techninių trūkumų. Liepą lengvatos buvo panaikintos.

Skaičiai: tur­gaus plo­tas su­ma­žė­jo maž­daug 5 ha, bet ja­me apie 1,4 tūkst. par­duo­da­mų au­to­mo­bi­lių tel­pa. Evaldo Šemioto nuotr.

Per kelis mėnesius į Ukrainą buvo įvežta per 150 tūkst. automobilių. Nemaža dalis jų iškeliavo iš Lietuvos. Ši prekyba smarkiai išjudino ir Kauno turgaus gyvenimą.

Šiemet pasigirdo kalbų, kad panašios lengvatos Ukrainoje bus grąžintos. Tai nudžiugino kauniečius prekeivius. Tačiau šis pasiūlymas dėl lengvatų kol kas laukia savo eilės politikų kabinetuose, tad neaišku, ar jis taps realybe. Kol kas į Kauno turgų užsuka pavieniai ukrainiečiai. Dažnas jų yra įsikūręs mūsų šalyje ir dirba kitus darbus. Automobilių prekyba jiems – papildomo uždarbio šaltinis.

Kaimynai iš Rytų

Kol turgus laukia ukrainiečių antplūdžio, lūkesčius kompensuoja pirkėjai iš Baltarusijos. Šie prekeiviai naudojasi jų šalyje galiojančiomis lengvatomis. Pagal jas, kai kurioms gyventojų grupėms – daugiavaikiams tėvams, neįgaliesiems, karo veteranams – nereikia mokėti dalies mokesčių įsigyjant transporto priemonę. Todėl šie sandoriai sudaromi lengvatinėms grupėms priklausančių pirkėjų vardu.

„Baltarusiai, kitaip nei ukrainiečiai, perka brangesnius automobilius, pernelyg nesidera. Moka ir 10 tūkst., ir 20 tūkst. eurų. Matyt, jie turi savo užsakovų ir pirkėjų, kurie pasiryžę sumokėti dar daugiau. Ne paslaptis, kad dalis automobilių iš Baltarusijos iškeliauja į Rusiją, kur dėl sankcijų transporto priemonių kainos smarkiai išaugusios“, – pasakojo pašnekovas.

Užsuka į turgų ir kaimynai iš Latvijos, Lenkijos, taip pat Vidurinės Azijos. Pastarieji, apsigyvenę netoli turgaus, Kaune nupirktus automobilius kelionei į tėvynę sugrūda taip kompaktiškai, kad neretai nupirktame mikroautobuse galima rasti sutalpintą mažalitražį automobiliuką.

„Žinoma, tokių pirkėjų nedaug, bet vis tiek šiokią tokią apyvartą turgaus prekeiviams jie padaro“, – kalbėjo V. Naujanis.

Elektromobiliai nedomina

Vietiniai pirkėjai dairosi populiariausių modelių. Tradiciškai paklausą turi vokiškieji „Volkswagen“, „Audi“, pastaraisiais metais gerokai išaugo „Volvo“ poreikis. Neužsistovi ir gamintojo „Toyota“ automobiliai, ypač pavežėjų mėgiami „Prius“ hibridai.

Norintiems ryškesnių spalvų tenka turguje apsukti ne vieną ratą, nes tokių modelių pasirinkimas itin ribotas. Daugiausia dominuoja juodi, balti, sidabro ir panašių monochromatinių spalvų automobiliai.

Kalbėdamas apie ekologiškesnius modelius, V. Naujanis pažymėjo, kad lietuviai transportą vis dar renkasi racionaliai. Pastaraisiais metais, stipriai pakilus elektros kainoms ir panaikinus kai kurias lengvatas, kalbos apie elektroautomobilių naudą rimsta. Lietuviai pirmenybę teikia dyzeliniams ir benzininiams automobiliams.

„Žmonės žiūri praktiškumo, o ne mados. Nuo elektromobilių įsigijimo juos stabdo gerokai aukštesnės jų kainos nei įprastu kuru varomų panašių modelių. Be to, šiais skubos laikais visi atsižvelgia ir į laiko sąnaudas, kurias reikės įskaičiuoti ieškant laisvos įkrovimo stotelės ir laukiant, kol prisipildys baterija. Keliaujantys tolėliau po Europą įvertina ir tai, kad, norint nuvykti, pavyzdžiui, į Ispaniją, vargu ar pavyks pakeliui kas kokius 300 km rasti įkrovimo stotelę arba viešbutį, kur būtų galima pasikrauti automobilį“, – svarstė V. Naujanis.