Automobiliams taikomo PVM pokeryje smarkiausiai kaunasi kaimynai: Lietuva pralaimi?

Apie draudimą atskaityti lengvųjų automobilių pirkimo PVM, Lietuvoje galiojantį nuo 2002-ųjų, yra diskutuota daugybę kartų. Paskutinysis šio klausimo svarstymas vyko spalio 9-ąją. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas eilinį kartą priėmė nutarimą nepritarti įstatymo pataisoms, galinčioms pastebimai pagyvinti prekybą naujais automobiliais, o drauge prisidėti prie keleto gretutinių problemų sprendimo: racionalaus šalies transporto parko formavimo, eismo saugumo, aplinkos taršos bei mokesčių surinkimo. Tačiau ir tai dar ne viskas. Kaimyninių šalių politikai šiuos dalykus vertina visiškai kitokiu aspektu.

2013-aisiais PVM klausimas buvo patekęs į Latvijos ir  Estijos įstatymų leidėjų darbotvarkę. Estijoje PVM mokėtojams yra suteikta teisė naudotis pilna lengvųjų automobilių pirkimo PVM atskaita. Čia taip pat, kaip ir Lietuvoje taikomas pajamų natūra apmokestinimas GPM, jei automobilis naudojamas asmeniniais tikslais. Nors toks modelis laikytinas bene racionaliausiu, estai buvo užsimoję padidinti biudžeto pajamas: parlamentą pasiekė PVM įstatymo pataisos, nustatančios 50 proc. atskaitomo pirkimo PVM ribą.

Finansų analitikai pastebėjo, kad tokios ribos nustatymas nebuvo pagrįstas realiais skaičiavimais, koks yra faktinis automobilių naudojimas verslo, ir koks – privatiems poreikiams. Visgi pati ribos nustatymo idėja rodo, kad Estija neketino tapti visiškai panaikinanti teisę į lengvųjų automobilių pirkimo PVM atskaitą. Tačiau įsibėgėjus diskusijoms didesnių mokesčių šalininkai patyrė fiasko ir tvarka liko nepakitusi.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos duomenimis, tokią debatų baigtį lėmė palyginamoji analizė, kaip PVM atskaitos draudimas įtakoja naujų automobilių pardavimus.

„1000 juridinių asmenų naujai registruojamų lengvųjų automobilių skaičius Rumunijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje nuo ES vidurkio atsilieka maždaug 6 kartus. Visose minėtose šalyse PVM atskaita draudžiame, o transporto parkas – pats seniausias. T. y. šie dalykai neabejotinai susiję, nes verslo įmonės, nuperkančios didžiąją dalį naujų  lengvųjų automobilių (Lietuvoje šis rodiklis siekia 90 proc.), stengiasi pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Pagunda tai padaryti tiesiogiai proporcinga nusižiūrėto automobilio kainai. Jokio diskomforto ar papildomų eksploatacijos rūpesčių toks bandymas taupyti nesukuria. Oficialiai skelbiama tvarka, leidžianti mašinai „svetimais“ valstybiniais numeriais viešėti 90 dienų, yra niekinė, nes sienos atviros ir automobilių judėjimas niekaip nekontroliuojamas. Šalys, ignoruojančios šiuos dalykus, tiesiog praranda nemažas sumas įvairių mokesčių, susijusių su automobilio registracija, draudimu, lizingu ar techniniu aptarnavimu. Estai atviru tekstu pasakė nenorį mokestiniais ir administraciniais kaštais apsunkinti įmonių, ypač smulkaus ir vidutinio verslo atstovų, ar kitaip komplikuoti galimybes įsigyti naujus lengvuosius automobilius, o tuo pačiu „prilygti“ šiame kontekste labiausiai apgailėtinai atrodantiems kraštams. Deja, Lietuva patenka būtent į tokį sąrašą“, – pastebėjo Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA)  prezidentas Petras Ignotas.

Tuo tarpu Latvijai dar šių metų pavasarį Europos Taryba suteikė leidimą atskaityti 80 proc. patirto lengvųjų automobilių pirkimo PVM. Tokia riba pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Latvijos atstovų teigimu, vidutinis lengvojo automobilio naudojimas privatiems poreikiams sudaro apie 20 proc. Be kita ko, čia peržiūrėta suma, kurią peržengus automobilis prilyginamas prabangos prekei – PVM galima susigrąžinti nuo 60 tūkst. eurų. Lig šiol tą galėjo padaryti įmonės, mašinai išleidusios ne daugiau 43 tūkst. eurų.