Automagistralėje bręsta permainos: investuojami milijonai eurų

Artėjanti žiema ir nesiliaujantis karantinas neišvengiamai mažina automobilių srautus. Vis dėlto suvaržymai amžinai nesitęs, tad nesudėtinga prognozuoti, kad jau artimiausiais metais keliaujančiųjų tarp didžiųjų šalies miestų skaičiai gali pasiekti rekordinius. Kaip automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda rengiama tokiam antplūdžiui?

Į Klaipėdą – su kliūtimis

Neseniai mūsų dienraščio žurnalistams teko automobiliu pralėkti nuo Kauno iki Klaipėdos ir atgal. Tiesa, pralėkti pasakyta per skambiai. Vietoj vasarą įprastų kiek daugiau nei 1,5 val. į vieną pusę, kelionė užtruko bene dvigubai ilgiau.

Pirmiausia, dėl įsigaliojusių žiemos laikotarpio greičio ribojimų vietoj įprasto 130 km/val. maksimalaus greičio, teko dardėti 20 km/val. lėčiau. Tačiau kur kas labiau erzino dėl kelio darbų ne vienoje atkarpoje sustatyti dar griežtesni apribojimai – iki 70 km/val. Greitis autostradoje – beveik kaip platesnėje miesto gatvėje! Dėl kelio darbų dar pasitaikė ir spūsčių. Toks vėžliškas judesys lėmė, kad tikslą Klaipėdoje – "Švyturio" areną pasiekėme gerokai pavėlavę – beveik po trijų valandų. Nors grįžtant atgal automobilių srautas jau buvo išsisklaidęs, kelionėje sugaišto laiko užteko perskaityti visai solidžios apimties apsakymų knygą.

Vis dėlto purkštauti ir piktintis nederėtų. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovų, pastaraisiais mėnesiais suintensyvėję darbai atliekami dėl pačių keliautojų gerovės ir saugumo, o jų naudą pajusime jau šią vasarą keliaudami iš sostinės ar Kauno į pajūrį bei atgal.

Šiuo metu greitkelio ruožas nuo Vilniaus iki Kauno pertvarkomas į automagistralę, o atkarpa nuo Kauno iki Klaipėdos intensyviai remontuojama, dėl koronaviruso krizės skyrus papildomų lėšų keliams.

"Kamščių yra, ypač tose vietose, kur eismas nukreipiamas į kitą juostą, piko valandomis – ryte ir vakare darbo dienomis (BNS). Tačiau planuojant keliones reikėtų pridėti truputėlį laiko, ypač penktadienį ir sekmadienį. Kadangi vyksta remontai, yra ir tam tikrų greičio ribojimų. Tai reikėtų įvertinti ir šiek tiek pakentėti, kad ateityje būtų galima greičiau ir saugiau įveikti tą nuotolį", – aiškino LAKD vadovas Remigijus Lipkevičius.

Rekonstrukcija: pirmajame Islandijos plento tvarkymo etape nuo Kleboniškio tilto iki Sargėnų sankryžos ruožas išplatintas iki dešimties eismo juostų. Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Atlaiko rekordinius srautus

50 metų jubiliejų šį mėnesį pažymėjusiame greitkelyje Vilnius–Kaunas apkrovos skiriasi kaip diena ir naktis. Regis, ne tokiais ir tolimais 1970-aisiais eismo intensyvumas šioje atkarpoje vidutiniškai siekė apie 5 800 automobilių per parą, o dabar jis – bent penkis kartus intensyvesnis. Nenuostabu, kad augant apkrovoms, auga ir infrastruktūros reikalavimai.

Beje, atskirose autostrados dalyse, pavyzdžiui, Islandijos plente Kaune, paros eismo intensyvumas kartais siekia net iki 75 tūkst. transporto priemonių. Būtent Islandijos plentas laikomas vienu intensyviausių eismo ruožų, palyginti su Latvija ir Estija. Todėl tiek ši atkarpa, tiek ir visa A1 magistralė yra nuosekliai tvarkoma.

Pasiteiravus, kas konkrečiai nuveikta A1 kelyje šiemet, LAKD specialistai mūsų dienraščiui išvardijo ne vieną didelės apimties projektą. Birželio mėnesį baigtas kauniečiams ne visai malonias asociacijas dėl nesibaigiančių spūsčių kėlusio magistralinio kelio ruožo nuo 100,47 iki 101,79 km (ties prekybos centru "Mega") kapitalinis remontas. Per pirmąjį Islandijos plento tvarkymo etapą nuo Kleboniškio tilto iki Sargėnų sankryžos ruožas yra išplatintas iki 10 eismo juostų, papildomai įrengtos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, triukšmo užtvara kairėje kelio pusėje.

Šiuo metu vykdomi ir kiti Islandijos projekto sutvarkymo etapai. Kitų metų vasarą bus baigta naujo tilto per Nerį statyba ir pastatytas viadukas per Jonavos gatvę (nuo 99,29 iki 100,47 km rekonstravimo projektas). Bendra šių darbų vertė viršija 32 mln. eurų. Skaičiuojama, kad sutvarkius visą Islandijos plentą padidės eismo pralaidumas ir saugumas – visuomenė sutaupys 8 mln. valandų dabar spūstyse šiame kelio ruože prarandamo laiko. Taip pat bus pradėti remontuoti vienas po kito esantys du A.Meškinio (Kleboniškio) tiltai. Tiltų remontus planuojama baigti 2023–2024 m.

Taikiklyje – juodosios dėmės

Šį mėnesį realybe tapo kitas itin lauktas projektas – įsigaliojo 17,5 mln. eurų vertės sutartis, pagal kurią bus tvarkoma vadinamoji Giraitės sankryža ir rekonstruojamas visas A1 kelio ruožas nuo 102,90 iki 107 km. Magistralėje esantis apsisukimas į kairę, vedantis link Užliedžių ir Giraitės Kauno rajone, piko valandomis tapdavo įprastine spūsčių bei pavojingų manevrų vieta.

Iki kitų metų rudens baigus darbus, čia bus panaikinta vieno lygio sankryža, pastatant viaduką ir įrengiant dviejų lygių sankryžą. Taip bus eliminuota priešpriešinių susidūrimų tikimybė. Taip pat žadama nutiesti jungiamuosius kelius ir įrengti kitas inžinerines priemones, užtikrinančias eismo saugą ir tinkamą eismo organizavimą.

Itin avaringus ruožus, kuriuose avaringumo rodikliai yra pasiekę arba viršiję ribines reikšmes, specialistai vadina juodosiomis dėmėmis.

Tiesa, toli gražu ne visi eismo dalyviai Giraitės sankryžą kirsdavo ratuoti. Rytais prieš darbą ir vakarais jam pasibaigus greitkelį kirsdavo ir nemažai pėsčiųjų, dirbančių kitoje kelio pusėje įsikūrusiose įmonėse. Rūpinantis pastarųjų saugumu ties Giraitės kaimu bus įrengtas pėsčiųjų viadukas.

Būtent žmonių saugumui LAKD teikia itin svarbią reikšmę.

"Šiemet šiame kelyje sužeisti 74 žmonės, žuvo trys", – toks liūdnas užrašas prieš porą savaičių įspėjo A1 magistralės keliautojus. Iki šios dienos, per trumpą laiką, ši slegianti statistika dar paaugo. Ir nors niūrūs skaičiai kasmet pamažu mažėja, probleminių vietų autostradoje netrūksta.

Itin avaringus ruožus, kuriuose avaringumo rodikliai yra pasiekę arba viršiję ribines reikšmes, specialistai vadina juodosiomis dėmėmis. Valstybinės reikšmės kelio ruožas yra laikomas avaringu, jei per ketverių metų laikotarpį ne ilgesnėje kaip 500 m kelio atkarpoje įskaitinių eismo įvykių skaičius yra ne mažesnis kaip keturi. A1 kelyje iš viso nustatytos net penkios juodosios dėmės, keturiose iš jų įskaitiniai eismo įvykiai pasikartoja. Tiesa, šiemet, minėtose penkiose juodosiose dėmėse yra įvykęs tik vienas toks įvykis.

Perspektyvos: kitąmet padidinus leistiną greitį iki 130 km/val., kauniečiai sostinę pasiektų per gerą pusvalandį. A. Kubiliaus / Fotobanko nuotr.

Žiemą – darbų pertrauka

Be minėtos Islandijos plento atkarpos, yra vykdomi intensyvūs rekonstravimo darbai beveik visame A1 kelio ruože nuo 10 iki 95 km. Atskirose atkarpose darbai jau baigti, tačiau visas projektas bus įgyvendintas kitais metais. Vairuotojai netruko pastebėti visame ruože nuo Vilniaus iki Kauno, skiriamojoje kelio juostoje, keičiamus metalinius apsauginius atitvarus, tam tikrose atkarpose įrengiamos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų.

Taip pat čia rekonstruojamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, skirtinguose lygiuose įrengiami pėsčiųjų takai bei perėjos, montuojamos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, įrengiamas apšvietimas.

Be jau minėtų planų, ketinama sutvarkyti Paparčių viaduką Vievyje virš A1 kelio. Šiuos darbus ketinama pradėti jau kitąmet. Siekiant pagerinti susisiekimą šalia Kauno, po 2025 m. planuojamas kelio A1 ruožo nuo 95 iki 99,1 km ir tilto per Kruną (prie Kauno marių) rekonstravimas.

Beje, kasmet nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d. yra skelbiama technologinė pertrauka ir kelių remonto darbai nevyksta (tai numatyta ir sutartyse su rangovais). Tiesa, suderinus su užsakovu ir technine priežiūra, jeigu tai leidžia oro sąlygos, darbai gali būti vykdomi ir žiemos periodu.

Į sostinę – per pusvalandį?

Iki kito rugsėjo tarp Vilniaus ir Kauno bus įrengtos 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos. Jas sudaro elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai (KIŽ), orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, skaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose. Minėto projekto kaina – beveik 5 mln. eurų.

KIŽ vaizdo ekranuose bus matomi greičio ribojimo ir įspėjamieji kelio ženklai, taip pat vairuotojai operatyviai gaus informaciją apie pasikeitusias orų sąlygas. Sistemos, gavusios duomenis iš minėtų įrenginių, pačios priims sprendimą dėl greičio ribojimų. Per KIŽ Kelių direkcijos Eismo informacijos centras www.eismoinfo.lt taip pat įspės eismo dalyvius apie kelyje vykdomus darbus, eismo įvykius ar kitas kliūtis.

Užtikrinus tokio intensyvumo keliams būtinus saugos ir techninius reikalavimus, kai kelias visiškai atitiks automagistralei taikomus kriterijus, juo bus galima važiuoti 130 km/val. greičiu vasarą ir 110 km/val. greičiu žiemą. Tai yra tokiu pat kaip ir tarp Klaipėdos ir Kauno.


Juodosios dėmės

1. 94,948–95,000 km. Per 2019 m. įvyko du įskaitiniai eismo įvykiai, 2020 m. – vienas.

2. 150,000–150,592 km. Per 2019 m. įvyko du įskaitiniai eismo įvykiai.

3. 195,095–195,400 km. Per 2019 m. įvyko vienas įskaitinis eismo įvykis.

4. 304,312–304,800 km. Per 2019 m. įvyko trys įskaitiniai eismo įvykiai.

5. 151,980–152,300 km nustatyta juodoji dėmė yra nykstanti, joje įskaitinių eismo įvykių neužfiksuota nuo 2016 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lakūnui

Lakūnui  portretas
Nuo kada nuo Klaipėdos iki Kauno 500 km ? Ką čia svaigsti ? Max 216 km Į vieną pusę paskaičiavus apie 1 valanda 30 min gaunas jai nėra ribojimų ir yra vasaros greitis 130 km/h bet kadangi remontai teko stovėti ilgai ir greitis vidutinis gaunas 90km /h tai 216 ÷ 90 km/h gauni 2 valandas ir 40 minučių , viskas tvarkoj su žurnalisto pasakymu

Lakūnas

Lakūnas portretas
Nu žurnalistas ir triochala. 500km per 1.5 valandos? Jis gal sumaišė su formule? Tai juk 333km/val greitis

Žemaitis

Žemaitis portretas
Kelio darbai baigti, o ženklai ribojantys greitį tebestovi. Iš ko gali pažinti tarybinę lietuvą valdomą lunsbergyno. ( Link Klaipėdos važiuojant ties Laukuvos viaduko )
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių