Specialistai pastebi, kad dėl prasidėjusios gyvūnų migracijos apie 30 proc. padaugėja automobilių susidūrimų su jais.
Draudikų skaičiavimais, vidutinė tokių įvykių žala transporto priemonei siekia 3,5 tūkst. litų. Lietuvos kelių policijos tarnyba per dešimt šių metų mėnesių užregistravo 823 automobilių susidūrimo su gyvūnais atvejus.
Daugiausia pavojų kyla magistraliniuose šalies keliuose, nes čia automobilių greitis yra kur kas didesnis. Daugiausiai susidūrimų su gyvūnais vyksta tamsiuoju paros laiku – nuo 18 val. iki vidurnakčio.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, gyvūnų aktyvumas ir migracija rudenį padidėja, nes jie ieško tinkamų žiemoti miško vietovių.
Lietuvos keliuose į važiuojamąją dalį dažniausiai išbėga stirnos, šernai, pasitaiko nemažai elnių, briedžių ir smulkesnių gyvūnų – lapių, mangutų.
Pavojingiausi Lietuvos keliai dėl staiga iššokančių laukinių gyvūnų yra miškingesnio reljefo vietovėse – Kauno apskrityje, Rytų Lietuvoje, taip pat magistralėje Vilnius–Panevėžys netoli Ukmergės.
Anot Aplinkos ministerijos eksperto S.Paltanavičiaus, daugelyje rizikingiausių vietų judriausi keliai yra aptverti apsauginėmis tvoromis. Jos sumažina susidūrimų su gyvūnais riziką, o ir gyvūnai būna saugūs miške.
"Vietų, kur aptvertas magistralinis kelias susikerta su kitu šalutiniu keliu, sankryžose yra įrengti vartai – būtent čia ir kyla daugiausiai problemų, nes vairuotojai pamiršta arba aplaidžiai žiūri į savo pareigą, išvažiavus pro tokius vartus, juos uždaryti. Likę atdari vartai gali tapti skaudžių avarijų priežastis. Dėl to dažnai yra kalti patys žmonės, nes palikę atidarytus vartus jie išleidžia gyvūnus iš saugios teritorijos. Patekę į važiuojamąją kelio dalį gyvūnai sutrinka, neberanda kelio atgal į mišką ir blaškosi kelyje", – pastebėjo S.Paltanavičius.
Ekspertai ragina vairuotojus būti atidesnius, pasirinkti saugų greitį. Vairuotojai turėtų ypač greitai sureaguoti, jei tamsiose pakelėse pamato žybsinčius judančius taškelius – tai gali būti automobilio šviesą atspindinčios gyvūnų akys. Tokiu atveju patariama nerizikuoti, sumažinti automobilio greitį ir kuo saugiau pervažiuoti tokią vietovę.
"Nuo lapkričio eismo sąlygos smarkiai pablogėja – dėl temperatūrų skirtumų tvyro rūkas, dulksna, dažnai lyja. Visi šie reiškiniai ir tamsa gerokai sumažina matomumą kelyje, todėl vairuotojai turi būti ypač atidūs, kad spėtų sureaguoti į netikėtą kliūtį. Važiuojant miškingomis vietovėmis svarbu būti atidiems ir nepamiršti, kad gyvūnų kelyje gali nesimatyti, jei jie nebus atsisukę į vairuotojų pusę ir jų akys nesublizgės. Tokiais atvejais gyvūnai tampa matomi, likus labai mažam atstumui iki jų. Tokiose situacijose gali išgelbėti tik labai greita reakcija ir mažas greitis", – aiškino S. Paltanavičius.
Pergalė teisme
Laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai yra valstybės nuosavybė. Tai numato Lietuvos įstatymai, bet ne vienus metus valstybės atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą reikalavę nukentėjusieji nieko nepešdavo. Nuo praėjusių metų teismų praktika pasikeitė.
Naujo etapo atskaitos taškas – lapkritis. Tuomet Lietuvos Aukščiausiajame Teisme triumfavo viena draudimo kompanija, kuri iš valstybės prisiteisė 37,6 tūkst. litų ir teismo išlaidas.
Draudimo bendrovės pergale pasibaigusi istorija prasidėjo 2006 m., kai vienai privačiai bendrovei priklausantis "Mercedes Benz Sprinter" kelyje Biržai–Rokiškis susidūrė su į kelią išbėgusiu briedžiu. Kasko draudimu automobilį apdraudusi bendrovė gavo išmoką, o draudimo kompanija pradėjo bylinėjimosi maratoną su valstybe.
Valstybės advokatai bandė įrodyti, kad ji neturėtų prisiimti atsakomybės, nes avarija įvyko dėl force majeure – dėl aplinkybių, kurių negalima nei numatyti, nei išvengti, tačiau Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad visomis būtinomis apsaugos priemonėmis galėjusi pasinaudoti valstybė elgėsi aplaidžiai. Per trejus metus tame pačiame kelio ruože dėl į važiuojamąją dalį išbėgusių laukinių žvėrių buvo įvykusios 33 avarijos, o specialios užtvaros ir perspėjamieji kelio ženklai atsirado tik po šio eismo įvykio.
Naujausi komentarai