„Reikia įvertinti ir pajamų augimo greitį, kitaip tariant, baudas mes galime didinti ir drakoniškai, bet jei žmonių pajamos neauga, visi mes nesame šventieji, būna, kad padarome pažeidimą, bet tai neturi išstumti šeimos ar asmens į finansinį užribį ar sukelti neįgyvendinamus įsiskolinimus, kurie vėliau per antstolius išieškomi“, – penktadienį žurnalistams Panevėžyje sakė Vyriausybės vadovas.
„Įvertinsime Seimo narių iniciatyvas ir pasversime, kiek tai racionalu“, – teigė jis.
Vyriausybės vadovo teigimu, galima svarstyti ir siūlymus, kad nesumokėjus baudų, būtų draudžiama registruoti transporto priemonę ar įsigyti nekilnojamąjį turtą.
„Tai yra galima viena iš priemonių, jei tai piktybinis baudų nemokėjimas. (...) Bet jei tai yra atsitiktiniai atvejai, kai žmogus ar pamiršta ar neturi finansinių galimybių, yra numatyta tvarka, kaip tie dalykai sprendžiami – yra Mokesčių inspekcija, tada yra antstoliai“, – sakė G. Paluckas.
„Papildomų poveikio priemonių tiems, kurie retkarčiais paslysta, tikrai nereikėtų taikyti“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, pakeitimus siūlo „Nemuno aušros“ frakcijos Seime narys Karolis Neimantas.
Kaip jis teigė LNK žinioms, lietuvių pragyvenimo lygis per 11 pastarųjų metų preliminariai padidėjo 3–3,5 karto, o baudos nesikeitė.
Pagal pateiktą pavyzdį, šiuo metu už vairavimą esant lengvam girtumui taikoma 300–450 eurų bauda didėtų iki 450–675 eurų, o teisė vairuoti būtų atimama tokiam pačiam terminui – nuo metų iki pusantrų.
Policija šiems siūlymams neprieštarauja, siūlymas bus registruotas kovo pradžioje, jam pritarus, didesnės baudos įsigaliotų nuo kitų metų.
Policijos duomenimis, iš pernai skirtų per 39 mln. baudų už KET pažeidimus buvo išieškota 24 mln. eurų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)