Palėpės miesto centre – patraukli vieta gyventi ir dirbbti. Teisę į neįrengtą palėpę turi visi namo savininkai ir dažnai dėl to kyla konfliktai. Kartais išnarplioti palėpių privatizavimo rebusus bemaž neįmanoma.

Nagrinėjimas teisme užtruko

Štai Kauno centre, A.Mickevičiaus gatvės 8 numeriu pažymėtas keturių aukštų namas su dvišlaičiu stogu, rodos, turėtų būti patraukli vieta turėti biurą ar butą. Tačiau čia esančių patalpų savininkai viso labo turi problemų kamuolį. Molio čerpėmis dengtame stoge atsivėrusios skylės. Palijus, žemiau gyvenantiems pro lubas upeliais teka vanduo, pradėjęs byrėti fasado tinkas.

Ūkiškas savininkas nedelsiant imtųsi remontuoti stogą, nes kuo ilgiau delsiama, tuo didesnės išlaidos gresia ateityje. Šis namas turi apie pusšimtį savininkų – tiek nedidelių biurų ar kabinetų šeimininkų, tiek gyventojų.

Išsiaiškinę, kad erdvė po dvišlaičiu stogu formaliai turi privačius savininkus, šie sukruto – kaip nutiko, kad jie neteko teisės į palėpę, nors daugelyje namų savininkai iš jos išlošia? Dabar pastogės klausimas ypač opus.

Namo bendrijos atstovai esą negalėtų imtis tvarkyti stogą laikančias konstrukcijas, nes esą turėtų šeimininkauti svetimose patalpose. Tačiau kita vertus, jie jaučia nuoskaudą, kad kadaise palėpės erdvė atiteko kažkam, nors teoriškai tai turėtų būti visų namo savininkų bendra nuosavybė.

Dar 2008 metų rudenį namo bendrijos atstovai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kad Registrų centras panaikintų įrašą, jog minėta pastogė yra patalpa, nuginčytų sudarytą turto privatizavimo sutartį. Namo savininkų bendrijos valdybos pirmininkas Kęstutis Berteška įsitikinęs, kad šią erdvę, kuri nėra įrengta, nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti patalpa ir ja disponuoti kaip daiktu.

„Tai yra namo bendrų patalpų dalis, taip pat, kaip laiptinė ar koridorius“, - teigė jis. Tačiau jau keleri metai joks verdiktas teisme nepriimtas, namo stogas toliau kiūra. Ir plika akimi matyti, kad namo stogo remontui reikia didelių investicijų. Pirmame – trečiame aukštuose daugiausia yra įsikūrusios įmonės, kabinetai. Kadangi tai buvęs bendrabutis, butai vieno kambario arba kelių sujungtų kambarių, jų savininkų turtuoliais nepavadinsi.

Neįrengta pastogė – ne patalpa

Ar teismas taikys restituciją – neaišku. K.Berteškos nuomone, tai išjudintų grandininę reakciją. Jo įsitikinimu, panašiu keliu buvo nusavinta ir išparduoda ir daugybė kitų namų palėpių.

Pirminis žingsnis, leidžiantis tai padaryti, pasak jo, kuomet neįrengtos patalpos pripažįstamos patalpa. Žinoma, niekas nedraudžia palėpes paversti butais ar biurais, tačiau tam turi būti gautas visų namo bendrasavininkų sutikimas, nes kiekvienam savininkui priklauso palėpė, taip pat, kaip ir išorinės pastato sienos ar stogas.

„Įsivaizduokite, valstybinė institucija suklastoja dokumentus. Inventorizuojant ir registruojant neįrengtas pastoges pažeidžiami įvairūs teisės aktai. Tegu aiškinasi, ar atskiri asmenys nusižengė, tai tegu kala juos prie kryžiaus. Bet jei tai daroma sistemingai...“, - svarstė K.Berteška, kuris pats yra statybos inžinierius ir išmano nekilnojamojo turto teisines subtilybes.

Pasak jo, norint erdvę teisiškai paversti patalpa, reikia parengti projektą, gauti statybos leidimą, atlikti statybos darbus, įrengti taip, kad atitiktų numatytai paskirčiai keliamus reikalavimus. Tik tuomet teisiškai ji tampa daiktu, kurį galima parduoti, nuomoti, dovanoti.

Žinoma, galima iš karto sutarti, kad vienas iš savininkų išperka palėpę ar perima iš kitų mainais, pavyzdžiui, už stogo remontą.

Palėpę įkeitė bankui

Minėtas namas - tai sovietmečiu statytas bendrabutis. Erdvė po šlaitiniu stogu niekad nebuvo naudojama. Palėpės „nusavinimo“ istoriją namo bendrijos atstovai pradėjo gvildenti nuo įmonės „Kauno statyba“  laikų.

Namo bendrijos narys Vytas Girdauskas, vartydamas storą segtuvą susijusių dokumentų pasakojo, kad vykstant privatizacijai, „Kauno statyba“ suskilo į atskiras organizacijas, administracija sukūrė naują bendrovę „Katyba“.  Šiai įmonei priklausė A.Mickevičiaus gatvės 8 namo negyvenamosios patalpos pirmame, antrame ir trečiame aukštuose. Bendrabučio kambariai ketvirtajame aukšte, dar iki susikuriant „Katybai“, buvo privatizuoti.

„Katyba“, kaip pasakojo V.Girdauskas, paėmė paskolą iš buvusio Lietuvos žemės ūkio banko. Priklausiusios patalpos, o kartu ir visa namo pastogė tuomet buvo įkeista bankui.  Minėta įmonė paskolos negrąžino, tad su patalpomis teko atsisveikinti. Bankroto procedūros metu kai kurias įkeistas patalpas pardavė, o palėpę perėmė likviduoto Lietuvos žemės ūkio banko teises parėmęs Turto bankas.

2001 m. liepos mėnesį  valstybės įmonė Registrų centras atsisakė palėpę inventorizuoti, apskaičiuoti jos plotą, registruoti kaip patalpą, o tų pačių metų gruodį, pasak pašnekovų, staiga visa tai buvo atlikta tarsi sviestu patepus.

Įregistravus palėpę kaip patalpą, Turto banko atstovų ir tuometinės Kauno apskrities viršininko administracijai pavaldžios Statybos inspekcijos pastangomis, pastarajai pateikus dabar niekur „nerandamą“ pastogės patalpų suformavimo bei įrengimo projektą,  ji buvo prijungta prie dviejų kambarių trečiajame aukšte. Pasak bendrijos atstovų, šis tarpusavyje niekaip tiesiogiai nesusijęs „kompleksas“ parduotas dviem privatiems asmenims. Kiti namo patalpų savininkai, kurie, jų nuomone, turėjo teisę į palėpę, tuo metu apie palėpės pardavimą nieko nežinojo, tik paskui apsižiūrėję buvo nemaloniai nustebinti.

Neoficialiai kalbama, kad tokiais atvejais patys būsimi privatizuotojai ir rūpindavosi reikiamu patalpų įrengimo ir suformavimo projektu, kitų dokumentų tvarkymu, kadangi tiksliai žinodavo, kokias patalpas ketina įsigyti iš Turto fondo.

„Negalima parduoti atskirai stogo, atskirai sienų, pamatų, taip ir atskirai erdvės tarp pastato konstrukcijų ir stogo negalėjo parduoti, nes tai yra bendroji dalinė nuosavybė“,- įsitikinę bendrijos atstovai.

Jų žiniomis, dabar palėpė ir minėti du kambariai formaliai priklauso privatiems asmenims – Laimai Kamarauskienei ir Vitaliui Mackevičiui. Patalpose jie nesilanko, bendrijai už įvairias paslaugas yra įsiskolinę apie 20 tūkst. litų, o pastogę netvarkingi  gyventojai pavertė šiukšlynu. Teisme savininkams atstovauja advokatė, jokių tiesioginių ryšių su formaliais kaimynais bendrijos atstovai neturi.

Mainais už remontą – pastogė

Jei vis tik jei būtų pritaikyta restitucija ir palėpė taptų visų savininkų bendra nuosavybė, būtų sprendžiama, ką su ja daryti.  Kadangi verkiant reikia remontuoti stogą, vienas variantų – rasti investuotoją, kuris suremontuotų stogą mainais už palėpę. Kitas scenarijus -  stogas turės būti remontuojamas pačių savininkų lėšomis, o palėpė liks visų.

Bendrijos atstovų įsitikinimu, dabartiniai palėpės ir dviejų kambarių savininkai privalėjo žinoti, kad perka ne patalpas, nes palėpė neįrengta. „Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, ar ne?“ - retoriškai klausė vyrai.

Sandorį tvirtinusiam notarui, pasak jų, jau buvo pateikti dokumentai, kad tai patalpa. Notaras nevažiuoja į vietą ir netikrina, koks objektas parduodamas, nes Registrų centras yra pripažinęs, kad tai patalpa. Vėliau ir Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pastogę pripažino tinkama naudoti, nors, pasak pašnekovų, jos atstovai nė nesigina, kad nebuvo atvykę į vietą jos apžiūrėti.

„Kokiais pagrindais Registrų centras ir statybos inspekcija palėpę pripažino patalpa, nežinome, dokumentų niekas neturi“, - tvirtino K.Berteška.

Registrų centro atstovai atsisakė komentuoti šiame name iškilusią situaciją, kol vyksta bylos nagrinėjimas teisme ir kol nepriimtas sprendimas. Jų teigimu, ginčų dėl palėpių nuosavybės  iš tiesų kyla nemažai, tačiau kiekviena situacija yra individuali, teismai pasielgia įvairiai.

Stogo remontui neprieštarauja

„Vadovaujantis ta logika, kurią dėsto bendrijos atstovai, išeitų, kad Lietuvoje palėpės daugiabučiuose namuose negalėtų būti įsisavinamus“, - dėstė V.Mackevičiui ir L.Kamarauskienei atstovaujanti advokatė Laura Daumantaitė. Pasak jos, 2003 m. tinkama naudoti buvo pripažinta ne palėpė, bet ir prie jos prijungti du buvę bendrabučio kambariai. V.Mackevičius ir L.Kamarauskienė patalpų savininkai nuo 2004 metų.

„Palėpė buvo suformuota ne kaip atskirtas turtinis vienetas, o siejant su kambariukais. Bendrabučio kambariai atitiko statinio pripažinimo tinkamu naudoti reikalavimus“, - aiškino teisininkė.

2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui, atsirado  nauja nuostata. Norint  perimti bendro naudojimo patalpą, reikalingas visų savininkų sutikimas, nes tai visų jų turtas, jie visi turi savo teises į ją.  Tačiau minima palėpė, patikino advokatė, savininką turėjo iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo.

„Teisės aktai keitėsi. Ieškovai (namo bendrija – red. past.) remiasi po 2001 m. galiojusiais teisės aktais. Mes sakome, kad tvarka buvo nepažeista. Tiek turtinio daikto suformavimas, tiek jo perleidimas buvo atliekamas vadovaujantis tuometiniais tesės aktais“, - aiškino L.Daumantaitė.

Pasak jos, to paties namo gyventojai, kurie kadaise privatizavo butus, negalėjo įgyti teisės į palėpę taip, kaip šiandien. „Turto bankas, patalpas suformavęs atskirais turtiniais vienetais, pardavinėjo jas viešose varžytinėse. Bet kuris gyventojas patalpas galėjo įsigyti, taip kaip įsigijo mano atstovaujami asmenys“, - paaiškino teisininkė. Neoficialiai V.Mackevičiui priklauso palėpė, o L.Kamarauskienei – kambariai.

Kol ginčas nagrinėjamas teisme, savininkai, pasak advokatės, nesuinteresuoti investuoti į patalpas. „Kiauras stogas – bendrijos reikalas. Tegu bendrija šaukia susirinkimą, V.Mackevičius dalyvaus kaip ir kiti bendrijos nariai, prisidės, kaip priklauso. Dabar kas nori į palėpę įeina. Kliūčių remontuoti stogą nėra, tegu tik rūpinasi“, - kalbėjo advokatė.