Pinigus iš Užimtumo tarnybos žarstė saviems?

Pamalonino artimuosius?

„Kauno dienos“ duomenimis, naudojantis tarnybine padėtimi dviejuose UŽT padaliniuose dirbančios specialistės pasistengė, kad jų artimiesiems būtų skirtos piniginės subsidijos darbo vietoms steigti. Tarp finansinę paramą gavusių artimųjų – ir darbuotojos vyro brolis, kiti giminaičiai. Dienraščio duomenimis, abejotinomis aplinkybėmis biudžeto pinigais finansuota veikla susijusi su mobiliųjų pirtelių verslu. Piktnaudžiavimu įtartos ir pareigų jau netekusios vienos buvusios darbuotojos feisbuko paskyroje iki šiol yra skelbimų apie siūlomas paslaugas: pavyzdžiui, kubilo nuomą.

Ar gali būti, kad kai kurie projektai yra proteguojami, nes subsidijų siekiantys asmenys turi artimųjų UŽT?

Susižerti keliolika tūkstančių siekiančias subsidijas nepaprasta: kandidatus paramai gauti apsvarsto iš UŽT specialistų sudaryta projektų atrankos komisija, kuri balais įvertina kandidatų ambicijų pagrįstumą.

„Kauno dienos“ duomenimis, UŽT dirbančių specialisčių artimieji surinko reikiamą balų skaičių ir jų sąskaitas papildė biudžetiniai pinigai. Didžiausia galima subsidijos suma vienai darbo vietai įsteigti – 19 921 euras.

Įtarimai dėl protegavimo

Ar gali būti, kad kai kurie projektai yra proteguojami, nes subsidijų siekiantys asmenys turi artimųjų UŽT? Tokį klausimą piršo „Kauno dienos“ turimi duomenys. Norėdami gauti atsakymus, kreipėmės į UŽT, tačiau šioje biudžetinėje įstaigoje susidūrėme su slapukavimu.

UŽT Komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus net neinformavo, ar tarnybine padėtimi galimai piktnaudžiavusios specialistės buvo atleistos iš darbo, ar UŽT buvo sudariusi komisiją šių specialisčių veiklai tirti, kas tyrimo metu nustatyta, kokie sprendimai priimti ar galbūt jokių piktnaudžiavimų net nebuvo ir tyrimų neprireikė.

Nusistatymą nekomentuoti ir nepateikti prašomos informacijos L.Dapkus grindė asmens duomenų apsaugos reglamentu.

Patikslinome, kad prašome pateikti nuasmenintą informaciją, neminint buvusių darbuotojų pavardžių, buvusių pareigų, artimųjų. Tačiau UŽT ir toliau laikėsi ignoravimo pozicijos.

„Prašau vadovautis jums jau pateiktais atsakymais, daugiau šia tema neturime ko pridurti“, – rašoma Komunikacijos skyriaus vadovo redakcijai atsiųstame laiške.

Privertė išsižioti

Biudžeto pinigais išlaikoma UŽT, atrodo, turi tam tikros praktikos valstybės užantyje sukti privačių interesų lizdelius.

Iš UŽT atstovų negavus nei patvirtinimo, nei paneigimo apie UŽT specialisčių galimą piktnaudžiavimą pareigomis, galėjo kilti abejonių, ar apskritai buvo piktnaudžiavimų.

Tačiau tai „Kauno dienai“ patvirtino vieno UŽT padalinio vadovė ir viena iš atleistų darbuotojų. Pokalbis su jos buvusia kolege privertė išsižioti.

Prieš kelis mėnesius darbo UŽT netekusi Jolanta (pašnekovės vardas pakeistas) patvirtino – iš darbo ji buvo atleista dėl piktnaudžiavimo, kai, paaiškėjus pažeidimams, UŽT sudarė komisiją darbuotojų veiklai ištirti. Po atlikto vidinio tyrimo buvo priimtas Jolantai nepalankus sprendimas.

„Advokatė sakė pabandyti užginčyti sprendimą, bet nusprendžiau nebegadinti sveikatos, pasitraukti. Pasirinkau gyventi ramiai. Aš dirbau kaip eilinė specialistė, tiesiog man artimi žmonės atsidūrė mano aplinkoje… Jie buvo registruoti pas mane kaip įdarbinimo konsultantę“, – kalbėjo buvusi UŽT specialistė.

Jos buvusi kolegė, dabar, redakcijos duomenimis, dirbanti kitoje valstybinėje įstaigoje, puolė kaltinti jai paskambinusį žurnalistą, neva neteisėtai gavus jos privataus telefono numerį, aiškino apie asmens duomenų apsaugą.

„Iš kur gavote mano telefono numerį? Aš turėčiau pasidomėti, iš kokių šaltinių buvo gautas mano telefonas. Kažkur buvo atskleisti mano asmens duomenys. Aš nieko nekomentuosiu“, – kaip žirnius bėrė pašnekovė, taip ir neatsakiusi į kelis kartus pabrėžtinai pakartotą klausimą, ar jos atžvilgiu buvo atliktas tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo.

Neskaidru: UŽT atstovai užėmė keistą poziciją ir slepia informaciją nuo visuomenės. A. Strumilos / BNS nuotr.

Panaši taktika

Susidarė įspūdis, kad buvusi UŽT tarnautoja ir tarnybos atstovai naudoja tą pačią taktiką: slapukauti, manipuliuojant asmens duomenų apsaugos reglamento skydu.

Netrukus sulaukėme išsižioti privertusio akibrokšto: žurnalistui buvo pasiųsta akivaizdžiai grasinamojo pobūdžio žinutė. „Dambrauskai durniauskai. Dar sykį paskambinsi mano draugei, turėsi reikalų su manimi, užsuksiu į svečius, mieloji (veidelis su bučiniu ant skruosto). Neturi ką veikti, domėkis sup… coronom“ (žinutės ištrauka – su ištaisytomis rašybos klaidomis).

Šį draugės užtarėją ir gynėją, atrodo, bus nesunku nustatyti: dėl jo pasiųstos žinutės redakcija žada kreiptis į policiją.

Dangstėsi kaip skydu

Kaip minėta, nepateikdama informacijos apie tarnybos darbuotojų padarytus nusižengimus, UŽT dangstėsi asmens duomenų apsaugos reglamentu.

Bet nesunku buvo pastebėti, kad tas skydas skylėtas.

UŽT laiške redakcijai dėl atsisakymo pateikti informaciją minimi du įstatymai – Visuomenės informavimo įstatymas ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas.

Remiamasi šių įstatymų skyriais ir jų dalimis, numatančiais ribojimus teikiant informaciją, susijusią su asmens duomenimis. Nors, kaip minėta, prašėme pateikti nuasmenintą ir visuomenės interesą atitinkančią informaciją – apie UŽT teikiamas viešąsias paslaugas.

Tokios informacijos pateikimo sąlygos numatomos ne tik Visuomenės informavimo įstatyme, bet ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme. Šio įstatymo 5 straipsnio (Institucijos pareiga skelbti informaciją apie institucijos veiklą) 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gali būti „viešinama nuasmeninta informacija apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas; jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimui“.

Biudžeto pinigais išlaikoma UŽT, atrodo, turi tam tikrą praktiką valstybės užantyje sukti privačių interesų lizdelius.

Nors sprendimai, kaip redakcijai patvirtino esami ir buvę UŽT darbuotojai, įsiteisino, tačiau nesulaukėme atsakymų ne tik apie pažeidimus ir jų aplinkybes, bet ir apie biudžetinės įstaigos patirtos žalos dydį.

Tradicijų galia?

Biudžeto pinigais išlaikoma UŽT, atrodo, turi tam tikrą praktiką valstybės užantyje sukti privačių interesų lizdelius. Dar 2019 m. liepą „Kauno diena“ pranešė, kad vienam iš UŽT departamentų vadovauja teistas asmuo. „Kauno dienai“ paprašius paaiškinimų, valdininkai, kaip, regis, šioje biudžetinėje įstaigoje yra įprasta, ignoravo pareigą pateikti informaciją – darniai tylėjo.

Publikacijoje buvo rašoma, kad 2019 m. birželį Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti vieną iš paskutinių baudžiamųjų bylų, susijusių su Darbo partijos juodąja buhalterija. Teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį keturiems iš devynių kaltinamųjų dėl melagingų liudijimų partijos juodosios buhalterijos byloje. Teismas paskyrė baudas nuo 1,5 tūkst. iki beveik 2,3 tūkst. buvusiam Seimo nariui Valdui Skarbaliui, buvusiai Darbo partijos būstinės vadovei Giedrei Vitei ir dar dviem kaltinamiesiems – Gintarui Gibui ir Vytautui Trečiokui. Iš šio „darbiečių“ ketvertuko bene garsiausia – G.Vitė, anksčiau turėjusi Vitienės pavardę. 2019 m. ji jau darbavosi UŽT – buvo Darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimo departamento direktorė. Pareigos – konkursinės. Tačiau UŽT, skirtingai nei kitos valstybinės institucijos, nenorėjo atvirauti apie moters karjeros šuolius. Iš viešai prieinamos informacijos galima buvo manyti, kad šioje institucijoje moteris dirbo vyriausiąja specialiste, buvo direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti minėto departamento vadovės pareigas, o paskui tapo ir nuolatinė.

Stebina: L.Valalytę (nuotr. kairėje) tarnybos vadovės poste pakeitusi I.Balnanosienė taip pat neskubėjo atleisti nuteistos valdininkės. 2019 m. apkaltinamojo nuosprendžio sulaukusi G.Vitė (nuotr. dešinėje) dar šią vasarą ėjo UŽT direktorės pavaduotojos pareigas, tačiau dabar valdininkai patikino, kad ji tarnyboje jau nebedirba. Ž. Gedvilos, K. Vanago / BNS nuotr.

Perklausus, ar apie apkaltinamąjį nuosprendį žino jos vadovė – UŽT vadovė Ligita Valalytė, moteris atsainiai tarstelėjo: „Galbūt.“

Dienraštis bandė belstis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuriai pavaldi UŽT. Tuomečio ministro patarėja ryšiams su visuomene, politinio pasitikėjimo pareigūnė Eglė Samoškaitė iš pradžių teigė, kad jokios neigiamos informacijos apie G.Vitę nežinanti, tačiau, pacitavus teismo nuosprendį, sakė negalinti jo komentuoti, kol pati su juo nesusipažino. Paprašius išreikšti nuomonę, ji teigė privalanti pasitikslinti faktą, ar tai tikra. Pastebėjus, kad norima komentaro dėl fakto – teismo priimtos apkaltinamosios nutarties – E.Samoškaitė teigė negalinti "iš klausos, nepatikrinusi informacijos", komentuoti. Dienraščio žurnalistui perklausus, ar ji taip pat nėra susipažinusi su minėtu Seimo priimtu įstatymu, pašnekovė teigė darbinėje praktikoje juo nesivadovaujanti. Dar daugiau, politinio pasitikėjimo pareigūnė, ministro patarėja žurnalistui ultimatyviai pareiškė: "Aš neleidžiu cituoti mano žodžių. (…) aš jus apskųsiu."

2020-aisiais UŽT įvyko vadovybės permainų. Šiuo metu Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoja dirbanti L.Valalytė pasitraukė iš posto, o tarnybos vadove tapo Inga Balnanosienė, tačiau ir ji neskubėjo atleisti nuteistos valdininkės.

2019 m. apkaltinamojo nuosprendžio sulaukusi G.Vitė dar šią vasarą ėjo UŽT direktorės pavaduotojos pareigas, tačiau dabar UŽT patikino, kad ji tarnyboje jau nebedirba.

Įstatymas įpareigoja

Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnis „Teisė gauti informaciją“:

1. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.