Tvarumo kelionėje svarbiausia ne galutinis rezultatas, o visas procesas Pereiti į pagrindinį turinį

Tvarumo kelionėje svarbiausia ne galutinis rezultatas, o visas procesas

2025-05-26 05:00 kauno.diena.lt inf.

„Tikslas nėra tiesiog pateikti ataskaitą. Norime turėti tikrus procesus, kurie iš tiesų padėtų siekti tvarumo“, – sakė statybų įmonės „Infes“ Procesų tobulinimo ir inovacijų vystymo departamento vadovė Irma Pirštelienė. Anot jos, kelias į tvarumą prasideda nuo detalios situacijos įmonėje analizės ir vertybių, tikslų išgryninimo. Šių procesų metu sukaupta patirtis greitai leis viešai pristatyti pirmąją „Infes“ tvarumo ataskaitą.

Tvarumo kelionėje svarbiausia  ne galutinis rezultatas, o visas procesas
Tvarumo kelionėje svarbiausia ne galutinis rezultatas, o visas procesas / B. Barausko nuotr.

Atsakomybė ir darna

Kone kasdien girdime, kaip svarbu siekti tvarumo. Kai kalbama apie statybų sektorių, dažnai susiduriama su stereotipu, kad šios dvi sritys – tvarumas ir statybos – sunkiai suderinamos.

Pasak I. Pirštelienės, šis mitas iš tiesų yra gajus ir ne be pagrindo: juk daugybę metų statybų sektoriui su tvarumu buvo visiškai ne pakeliui: dulkės, triukšmas, naudojama daug betono, metalo konstrukcijų. Šiandien statybos kitokios.

„Jau kalbame apie statybų sektorių, kuriame taikomi nauji statybos, projektų valdymo būdai, tvarumo siekti padedančios inovacijos. Kartais pastebiu, kad naujas inovatyvias priemones taikome intuityviai, nesusimąstydami, kad tai ir yra tvarumas. Tai prasminga, būtina tai daryti, svarbu prisidėti prie aplinkos, gamtos išsaugojimo“, – atviravo I. Pirštelienė.

Kelionė tvarumo link prasideda nuo įmonės vizijos ir tikslų suformulavimo. „Vadovai dalyvavo strateginėje sesijoje, kurios metu kalbėjomės apie įmonės viziją: kur esame šiandien, kur norime būti, pavyzdžiui, po penkerių metų, kas mums šiandien trukdo ten būti. Labai dažnai pasikartojo žodis „atsakomybė“ – aš atsakingas prieš savo darbuotoją, aš atsakingas prieš savo klientą. Daug diskutavome ir išsigryninome, kad viena iš mūsų krypčių yra darna. Norime kurti darnius pastatus, siekiame, kad žmogus, atėjęs į pastatą, kurį rekonstruojame ar statome, gerai jaustųsi“, – apie įmonės vertybių skalėje atsiradusį dėmenį darna pasakojo I. Pirštelienė.

Siekdama efektyvumo įmonė nusprendė atlikti esamos situacijos analizę. „Infes“ šiam tikslui pasitelkė konsultantų, atliko organizacijos tvarumo auditą ir dvejopo reikšmingumo įvertinimą.

Daug diskutavome ir išsigryninome, kad viena iš mūsų krypčių yra darna. Norime kurti darnius pastatus, siekiame, kad žmogus, atėjęs į pastatą, kurį rekonstruojame ar statome, gerai jaustųsi.

Įmonės veikla ir siekiai tvarumo atžvilgiu apibrėžiami keturiomis pagrindinėmis kryptimis, kurios glaudžiai siejasi su didžiausią poveikį aplinkai darančiomis sritimis ir pasauliniais darnaus vystymosi tikslais. „Infes“ kasdien imasi konkrečių veiksmų, kad mažintų poveikį aplinkai, rūpinasi tvaria statyba ir inovacijomis, investuoja į darbuotojų gerovę, etišką valdyseną ir santykius. „Kam kurti sistemas, jei nebus kam pagal jas dirbti? Kam kelti tikslus, jei nebus, kas jais tiki? Kaip įmonė ir kaip kiekvienas darbuotojas atskirai darome įtaką aplinkiniams: klientams, kolegoms. Jeigu santykis bus neetiškas, nepadėsime vienas kitam, apie jokią darbuotojų gerovę negalėsime net kalbėti“, – įsitikinusi I. Pirštelienė.

Konkurencinis pranašumas

Nors ES nukėlė Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) įgyvendinimą dvejiems metams – dabar tvarumo ataskaitas kartu su vadovybinėmis ataskaitomis už 2027 m. bus privaloma pateikti 2028 m. pavasarį, – „Infes“ savo pirmąją tvarumo ataskaitą nusprendė pateikti jau šiemet.

„Labai daug įdirbio buvome sukaupę jau iki to momento, kai ES priėmė šį sprendimą. Turime strategiją, tikslus, analizę, visiems komandos nariams pradėjome komunikuoti, kad mūsų vertybė yra darna, aiškinomės, kas tai. Nenorėjome nutraukti darbų ir vėliau vėl viską tiesiog daryti iš naujo, – aiškino I. Pirštelienė. – Be to, ši ataskaita mums padės pasiruošti privalomam ataskaitos pateikimui, nes jau dabar išsigryninsime, kaip kaupti duomenis, kas už kai kuriuos duomenis atsako. Tikroji ataskaita bus audituojama, ją vertins kartu su vadovybiniais dokumentais, tai labai svarbu, nes nuo vertinimo priklauso daug dalykų. Žinoma, nepamirškime ir reputacijos išsaugojimo svarbos.“

Pasak I. Pirštelienės, tvarumo ataskaitos rengimas parodė, kad šiame kelyje svarbiausias ne galutinis rezultatas, o visas procesas: „Tikslas nėra tiesiog pateikti ataskaitą. Norime turėti tikrus procesus, kurie iš tiesų padėtų siekti tvarumo. Tikime, kad kiekvienas mūsų organizacijos darbuotojas gali prisidėti prie tvarumo, nors ir mažais žingsneliais.“

Didžioji dalis įmonės darbų atliekami viešajame sektoriuje, tačiau „Infes“ pradeda užtikrintai žengti ir į privatų sektorių, o tai nėra paprasta, nes čia vyrauja itin stipri konkurencija. Tad tvarumo ataskaita taip pat tampa ir konkurenciniu pranašumu. „Daugelis įmonių, kalbant apie Lietuvoje investuojantį užsienio kapitalą, turi labai daug praktikos tvarumo sferoje. Ypač skandinavų įmonėse vyrauja mąstysena, kad tai svarbu ir tai reikia daryti, – tikino I. Pirštelienė. – Tvarumas statybose tikrai turi pridėtinę vertę, tvarumo ataskaita didina klientų pasitikėjimą, todėl planuojame saviškę pateikti viešai.“

Netikėtos išvados

Tvarumo ataskaita įmonei atnešė apčiuopiamos naudos – auditas padėjo įsivertinti, kad „Infes“ eina tinkama linkme. „Pavienių iniciatyvų mūsų organizacijoje buvo dar prieš tvarumo auditus, pavyzdžiui, „pakeiskime tako išdėstymą, kad išsaugotume medį“. Mūsų įmonė sumokėdavo už projekto pakeitimą, kad tas didelis ir gražus medis liktų prie pastato. Hibridinių automobilių pirkimas buvo vykdomas daug anksčiau, nei pradėjome kelti tvarumo tikslus“, – pasakojo įmonės Procesų tobulinimo ir inovacijų vystymo departamento vadovė.

Auditas patvirtino, kad „Infes“ per keletą metų labai stipriai pasitempė socialinės gerovės srityje – įmonei pavyko rasti geresnį darbuotojų darbo laiko balansą, efektyviau valdyti incidentus, smarkiai augo mokymų skaičius. „Nustebino ir tai, kad auditas parodė, jog mūsų organizacijos vadovaujamose pozicijose lyderiauja moterys. Tai maloni staigmena, nes sulaužėme mitą, kad statybų sektorius yra vyriška sritis. Tik pradėję rengti tvarumo ataskaitą, pradėjome skaičiuoti, kiek įmonėje dirba vyrų ir kiek – moterų. Be to, moterų darbo užmokesčio vidurkis mūsų organizacijoje yra didesnis nei vyrų“, – išvadomis dalijosi I. Pirštelienė.

Nustebino ir tai, kad auditas parodė, jog mūsų organizacijos vadovaujamose pozicijose lyderiauja moterys. Tai maloni staigmena, nes sulaužėme mitą, kad statybų sektorius yra vyriška sritis. 

Sužinojome ir tai, kad „Infes“ Vilniaus biuras turi vieną iš geriausių pastatams išduodamų tvarumo sertifikatų LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design) Platinum, nes pastatas yra draugiškas aplinkai, taupo energiją, naudoja mažiau vandens, yra patogus žmonėms ir statytas atsakingai. Greta eina ir procesų skaitmenizavimas: verslo valdymo sistemų diegimas, projektų valdymas specialiomis programomis, maksimalus dokumentų automatizavimas.

„Didžiuojuosi, kad „Infes“ daug metų nėra gavusi baudos už incidentą, susijusį su tarša. Tai patvirtina, kad mūsų statybvietėse sukurti procesai iš tiesų veikia. Turime 40 objektų visoje Lietuvoje ir toks rezultatas labai džiugina“, – neslėpė I. Pirštelienė.

Susidūrė su iššūkiais

„Infes“ Procesų tobulinimo ir inovacijų vystymo departamento vadovė pripažįsta, kad įtraukti kolektyvą į tvarumo ataskaitos rengimo darbus nebuvo paprasta. „Kaip ir su traukiniu – sudėtinga pradžioje: tenka įsibėgėti, visus keleivius susodinti į jų vietas, kad nebėgiotų po traukinį. Iš pradžių kolektyvas sunkiai priėmė permainas, buvo atmetimo reakcija, kilo klausimų (Apie kokį tvarumą kalbam? Mes juk statybininkai.). Užtruko, kol pakeitėme tokį mąstymą, bet mums pavyko“, – pasakojo ji.

Kitas iššūkis, kurį atskleidė tvarumo ataskaitos rengimas, buvo suvokimas, kad tvarumo ataskaitai reikia labai daug skirtingų duomenų, jie yra skirtingose organizacijose ir net skirtingose duomenų sistemose. Siekiant surinkti duomenis, reikia suburti žmones į komandas, kad jais dalytųsi. Todėl ataskaitų parengimas ir užtrunka. „Reikia labai specifinių pjūvių duomenims atskleisti. Net ne visi mūsų duomenys tam pritaikyti. Reikėjo susitarti su žmonėmis, kaip tuos duomenis transformuoti prieš pateikiant. Susidūrėme su duomenų trūkumu, nes reikia duomenų ir iš trečiųjų šalių, kurias mes, kaip generalinis rangovas, pasitelkiame darbams“, – teigė I. Pirštelienė.

Ji pasigenda centralizuotos sistemos, kaip rinkti, tvarkyti, teikti duomenis. Mažesnės įmonės, pavyzdžiui, smulkūs atliekų tvarkytojai, su kuriais tenka dirbti, neretai net nežino, kaip teisingai pateikti duomenis, nes jiems tai neprivaloma. ES atsakomybę yra perkėlusi ant didžiųjų įmonių pečių, taip jos tarsi tampa mažesniųjų mentorėmis. „Mes netgi svarstome investuoti į kai kurių tiekėjų programas, procesus, kad tik jie mums suteiktų duomenų“, – sakė I. Pirštelienė.

Privačiame sektoriuje vyrauja stipri konkurencija, tad užsienio investuotojų akyse tvarumo ataskaitos tampa pranašumu.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų