Pavyzdžiui, glaukomos atveju padidėja spaudimas akies viduje, kas sukelia ašarojimą ir galimą aklumą, o sausų akių sindromas kyla dėl nepakankamos ašarų gamybos. Alergijos dulkėms ar žiedadulkėms taip pat dirgina šuns akis, o tam tikros veislės dėl specifinės akių struktūros yra linkusios į sutrikusį pasigaminusių ašarų nutekėjimą – epiforą, kai ašaros nesulaikomos ir teka iš akių.

Tinkamai diagnozuoti ir gydyti šias ligas padeda šunų akių gydytojai veterinarai-oftalmologai, kurie gali skirti specialius lašus, atlikti operacijas ar pasiūlyti prevencines priemones.

Akių ašarojimas šunims – tai normalus reiškinys, nes padeda kovoti su natūraliu akių dirginimu dulkėmis, žiedadulkėmis ar kitais dirgikliais. Ašaros padeda nuplauti akių dirgiklius. Ašaras gamina ašarų liaukos, o jos kaupiamos ašarų kanaluose, esančiuose šunų akių kamputyje prie nosies.

Šuns akių ašarojimą gali sukelti sutrikęs pasigaminusių ašarų nutekėjimas arba per didelė ašarų gamyba. Šunų šeimininkai gali pastebėti, kad dėl drėgmės kailis aplink akis pasidaro raudonai rudos spalvos. Kailio spalvos pakitimas aplink akis atsiranda dėl įprasto ašarų pigmento, vadinamo porfirinu, ir dėl to gali atsirasti dėmių, kurios ypač pastebimos šunims su baltu kailiu.

Šuns akių ligos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių

1. Šunų akių ligos kaip glaukoma, kurios metu per didelis spaudimas sukelia šuns akių ašarojimą.

2. Virusinės šuns akių ligos.

3. Bakterinės šuns akių ligos.

4. Šunų sausų akių sindromas – būklė, kai šunų akims trūksta drėgmės.

5. Alergijos dulkėms ar žiedadulkėms.

6. Blakstienų anomalijos: Yra keletas skirtingų blakstienų anomalijų, kai blakstienos yra įaugusios (trichiazė), išauga iš nenormalios dėmės (distichiazė) arba auga vidinėje voko pusėje.

7. Akių vokų anomalijos: Kartais šuo gali gimti su per daug įsuktais (entropionas) arba išskleistais (ektropija) akių vokais. Dėl to oda ir (arba) plaukai gali trintis į akį arba pernelyg išsausėti akis ir vėliau ašarojimas.

8. Trečiojo voko iškritimas, ši būklė paprastai vadinama „vyšnine akimi“ ir atsiranda, kai trečiojo voko liauka išeina iš kišenės, kurioje ji paprastai sėdi.

9. Sutrikęs ašarų nutekėjimas, kai ašaros nepašalinamos normaliai ir kaupiasi ant akių paviršiaus.

10. Genetiniai veiksniai, Kai kurioms šunų veislėms (pvz.: pudeliai, šicu ir pekinai ir kt.) per didelis akių ašarojimas gali būti normalus dėl genetiškai negilių akiduobių. Dėl genetikos šunys gali turėti epiforą su normalia nosies ašarų sistema ir be akivaizdžių dirgiklių.

Partnerio nuotr.

Virusinės kilmės šunų akių ligos

Šunų akių ligas gali sukelti keli virusai, kurie dažnai pažeidžia ne tik akis, bet ir visą organizmą. Štai keletas virusų, kurie yra susiję su šunų akių ligomis:

1. Šunų adenovirusas (CAV-1) – sukelia infekcinį hepatitą, bet taip pat gali paveikti akis, sukeldamas rainelės uždegimą (uveitą) ir vadinamąją "mėlyną akį" (corneal edema). Tai sukelia akių drumstį ir skysčių kaupimąsi ragenoje.

2. Šunų maras (CDV) – šunų maro virusas gali pažeisti įvairius audinius, įskaitant akių rageną, tinklainę ir junginę. Šunims su šiuo virusu dažnai atsiranda akių paraudimas, išskyros ir net regos sutrikimai. Virusas gali sukelti antrinį akių uždegimą ar net retinitą, tinklainės uždegimą.

3. Herpes virusas (CHV-1) – šis virusas dažniau pasireiškia jauniems šuniukams ir sukelia akių gleivinės ir ragenos uždegimą, kuris gali sukelti akies opas, randus ir regos praradimą.

4. Parvovirusas – nors dažniau siejamas su virškinimo trakto problemomis, kai kuriais atvejais parvovirusas gali komplikuotis ir paveikti akis, ypač kai susilpnėja imuninė sistema.

5. Šunų gripo virusas (CIV) – dažniausiai pasireiškia kaip kvėpavimo takų infekcija, tačiau kartais jis gali sukelti konjunktyvitą (junginės uždegimą), sukeldamas paraudimą ir akių išskyras.

Apsauga nuo šių virusų apima reguliarias šunų vakcinacijas, kurios padeda sumažinti šunų užsikrėtimo riziką ir užkerta kelią akių ligų vystymuisi.

Bakterinės kilmės šunų akių ligos

1. Bakterinis konjunktyvitas – viena iš dažniausių akių ligų, sukeltų bakterijų. Dažniausiai ją sukelia bakterijos, tokios kaip Staphylococcus, Streptococcus arba Escherichia coli. Bakterinis konjunktyvitas pasireiškia paraudimu, pūlingomis išskyromis ir akių niežėjimu.

2. Bakterinis keratitas – tai ragenos uždegimas, kuris dažnai atsiranda dėl bakterinės infekcijos po akies sužalojimo ar ragenos pažeidimo. Dažniausiai nustatomos bakterijos – Pseudomonas aeruginosa ir Staphylococcus rūšys. Bakterinis keratitas sukelia ragenos drumstį, ašarojimą, jautrumą šviesai ir stiprų skausmą.

3. Blefaritas – akių vokų uždegimas, kurį gali sukelti bakterijos, tokios kaip Staphylococcus arba Streptococcus. Šis uždegimas gali sukelti akių vokų paraudimą, paburkimą, niežėjimą ir pūlingas išskyras. Blefaritas dažnai yra lėtinis ir reikalauja ilgalaikio gydymo.

4. Dakriocistitas – ašarų maišelio uždegimas, kuris gali atsirasti, jei ašarų latakai užsikemša ir susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis. Šios būklės simptomai – ašarojimas, paraudimas aplink akis ir pūlingos išskyros. Dažniausi sukėlėjai – Staphylococcus ir Streptococcus bakterijos.

5. Uveitas – nors dažniausiai jį sukelia imuninės sistemos sutrikimai ar traumos, uveitas taip pat gali atsirasti dėl bakterinių infekcijų, kurios pasiekia akis iš kitų kūno vietų, pavyzdžiui, per kraujotaką. Šis uždegimas gali sukelti akies paraudimą, ašarojimą, skausmą ir net regėjimo praradimą.

Veterinarijos gydytojai oftalmologai bakterines šunų akių ligas diagnozuoja atlikdami akių tyrimus ir dažnai paima mėginius, kad nustatytų infekciją sukėlusias bakterijas. Gydymui dažniausiai skiriami antibiotikų savo sudėtyje turintys akių lašai ar tepalai, o sunkesniais atvejais gali būti skiriami ir geriamieji – sisteminiai antibiotikai.

Partnerio nuotr.

Kada dėl paraudusių ir ašarojančių šuns akių reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Dėl šuns akių ašarojimo į specialistą reikėtų kreiptis, jeigu:

• Pastebėjote itin didelį, perteklinį ašarų kiekį.

• Paraudonavo, parudavo ar pakito kailio spalva po akimis.

• Šuo prisimerkęs.

 • Šuo trina letenomis akis, kasosi.

• Šuns akys tapo „stiklinės“.

Šuns akių ligų diagnostika

Veterinarijos gydytojai pergausų šuns akių ašarojimą gali diagnozuoti apžiūros metu. Begemoto veterinarijos klinikoje specialistai gali išmatuoti susidariusių ašarų kiekį naudojant Šimerių ašarų testą. Šimerio testas atliekamas vienai minutei į apatinį voką įdėjus specialią, sugraduotą, nedidelę, ašaras sugeriančią juostelę.

Taip pat „Begemoto“ veterinarijos klinikoje oftalmologui kilus įtarimui dėl akies sužalojimo, apžiūros metu atliekamas fluoresceino testas. Fluoresceino testas atliekamas įtariant akies sužalojimą, kai akies ragena nudažoma fluoresceinu ir pro specialią led lempą stebimas pakitęs ragenos vientisumas.

Begemoto veterinarijos gydytojai taip pat apžiūros metu visai neskausmingos tonometrijos metu gali pamatuoti akies spaudimą ir įsitikinti ar jūsų šuns akys ašaroja dėl glaukomos.

Kiekvieno augintinio šeimininkas turėtų kreiptis į veterinarą, jei kartu su ašaromis pasireiškia ir žalsvos, gelsvos arba žalsvai gelsvos spalvos išskyros, šuo prisimerkia. Tai gali rodyti akių sužalojimą.

Kaip gydomos šuns akių ligos?

Šuns akių ligos gali būti gydomos labai įvairiai, atsižvelgiant į pagrindinę priežastį. Jei šunų akių ligos priežastis yra alergijos, pavyzdžiui, žiedadulkės, sudirginimas, veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti antihistamininį preparatų naudojimą kartu su dirbtinių ašarų lašais akims praplauti.

Jei yra kokių nors sutrikimų, pvz., įaugusios blakstienos, akių vokų anomalijos ir pan., problemai ištaisyti gali būti rekomenduojama chirurginė operacija. Jei ašaroja šuns akys dėl bakterinės ar virusinės kilmės infekcijos, veterinarijos gydytojas turi skirti tokio tipo ligoms gydyti reikalingus receptinius preparatus.

Kai kuriais atvejais gydymo nereikia, jei pernelyg didelis ašarojimas atsirado dėl negilių akiduobių arba normalios tos veislės būklės. Šiems šunims reguliariai valyti ašarų takus specialiais veterinariniais valikliais ar specialiomis veterinarinės, švelniomis servetėlėmis. Tokia šunų ašarojančių akių priežiūra, gali padėti išvengti nešvarumų kaupimosi ir antrinių bakterinių infekcijų. 

Kur kreiptis dėl šunų akių ligų?

„Begemoto“ veterinarijos klinikoje dirbantys savo srities specialistai, inovatyvi bei moderni įranga leidžia kaip įmanoma greičiau nustatyti šuns akių ligų priežastis, o šunų akių gydytojas oftalmologas – paskirti tinkamiausią gydymo metodą.

Veterinarinės medicinos centras „Begemotas“ – vetklinika, įsikūrusi Vilniaus miesto centre, vieta, kurioje ne tik puoselėjama kiekvieno keturkojo paciento sveikata, bet ir nuoširdžiai rūpinamasi jo bei jį atlydėjusio šeimininko emocine būkle. Registruokitės jau dabar ir suteikite savo augintiniui aiškų žvilgsnį į rytojų!