„Aš manau, kad kiekvienas darkart turėtų pasidomėti viešai prieinama informacija. Apie tai, kaip vyko projekto procesas nuo 2014–2015 metų: ar jis į kažką pavirto, nuo sumų iki teistų sutarčių“, – paragino S. Skvernelis.

Seimo demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos pirmininkui ir daliai „aušriečių“ frakcijos narių laikantis tokios nuomonės, iš Seimo valdančiosios daugumos pasigirdo ir priešingų pareiškimų.

Trečiadienį pirmasis pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Juozas Olekas pareiškė, kad valstybė turėtų prisidėti prie projekto, nes tai, tikino politikas, yra visos Lietuvos interesas.

„Nacionalinis stadionas ir yra nacionalinis. Jį turi statyti ne tik miestas, bet turi prisidėti ir valstybė“, – „Žinių radijuje“ trečiadienį kalbėjo socialdemokratas.

Nepaisant to, S. Skvernelis toliau laikosi savo nuomonės, kad problemos sprendimas turi likti Vilniaus savivaldybės rankose, o centrinė valdžia gali prasmingiau dirbti ties kitais dalykais.

„Savo nuomonę aš jau išsakiau. Jei savivaldybė labai pageidauja stadiono, sporto komplekso ir yra pasiryžusi tokius ilgalaikius investicinius įsipareigojimus užsikrauti sau ant pečių, tai reikia pasveikinti“, – sakė pirmininkas.

„Valstybės prisidėjimas, kuris matyt jau baigiasi, būtų gerokai prasmingiau išnaudotas futbolo ir sporto infrastruktūros vystymui arba mūsų vaikų ir jaunimo sveikatinimui“, – pridūrė S. Skvernelis.

Jei savivaldybė labai pageidauja stadiono, sporto komplekso ir yra pasiryžusi tokius ilgalaikius investicinius įsipareigojimus užsikrauti sau ant pečių, tai reikia pasveikinti.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę dalis Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narių kreipėsi į Vyriausybę, prašydami stabdyti Nacionalinio stadiono statybas iki tol, kol bus atliktas išsamus ekonominis, teisinis ir finansinis projekto vertinimas. Parlamentarai tai motyvuoja poreikiu Lietuvai peržiūrėti valstybės biudžeto prioritetus ir nukreipti papildomas lėšas gynybai, sienų apsaugai, kariniam pasirengimui, civilinei saugai.

Kaip ELTAI yra nurodžiusi Vilniaus savivaldybė, jau šį mėnesį laukiama Europos Komisijos (EK) išvados – bus vertinama Daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina nacionalinis stadionas, projekto koncesijos sutartis.

Komisija nuspręs, ar projektui numatyta skirti parama yra teisėta valstybės pagalba.

Anksčiau skelbta, jog, persidalijus rizikas, Nacionalinio stadiono projektas valstybei atpigo nuo 156 iki 155,2 mln. eurų (su PVM).

Anot Vilniaus savivaldybės, iš jos pusės priimti visi stadiono projektui vykdyti reikalingi sprendimai, o gavus teigiamą EK išvadą tolesni veiksmai turės būti iš stadiono koncesininko pusės – jis turės pateikti atitinkamus dokumentus, kad susitarimai dėl indeksavimo ir papildomų darbų įgyvendinimo įsigaliotų.

„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis spalio viduryje žurnalistams sakė, kad projekto vystymo procesai išsitęsė ne dėl EK vilkinimo, bet dėl nesutarimų tarp Lietuvos politikų, ir darbams stovint vietoje apie konkrečius statybų užbaigimo terminus kalbėti nevertėtų.

Pernai rugpjūčio pabaigoje sostinės savivaldybės taryba pritarė tuomet trečią kartą atnaujintam Daugiafunkcio komplekso projektui, koreguotam pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.