Senųjų daugiabučių kvartalų problemos kasmet ryškės vis labiau: ragina nelaukti ir atsinaujinti

Urbanistai atliko išsamų tyrimą

Nuo 2018 m. Kauno savivaldybė finansavo pavienių daugiabučių teritorijų tvarkymą – kauniečiai formavo sklypus, rengė techninius projektus ir, prisidedant miestui, tvarkė aplinką. Tačiau ilgainiui ėmė ryškėti tokios strategijos spragos – procesai vyko gana lėtai, o programoje „Svajonių kiemas“ kone išvien pasipylė projektai automobilių stovėjimo aikštelėms, tvoroms ir atitvarams įrengti. Kartais netgi naikinant žaliuosius plotus.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant tvaresnių sprendimų, dar pernai Kaunas užsakė senųjų kvartalų transformacijos urbanistinę studiją. Savo srities profesionalai atliko išsamius tyrimus ir suformavo pagrindinius planavimo ir pastatų renovavimo principus.

„Jeigu senuosius daugiabučius ir jų aplinką tvarkysime pavieniui, problemos neišspręsime. Turime atsižvelgti į šiuolaikines urbanistikos tendencijas ir pasikeitusius žmonių įpročius. Kvartalų atnaujinimo urbanistinę studiją parengė užsienyje prie tokių projektų dirbę ekspertai. Analizuotas daugiabučių išsidėstymas, gyventojų demografija, įpročiai ir pomėgiai, atitinkamai suformuoti principai, į ką reikėtų atsižvelgti rekonstruojant ištisus kvartalus“, – aiškino Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

Patnerio nuotr.

Būtini neišvengiami pokyčiai

Vienas iš parengtos studijos autorių urbanistas Martynas Marozas atkreipė dėmesį į dabartines sovietmečiu statytų kvartalų problemas. Tokiuose daugiabučiuose šiuo metu gyvena apie 60 proc. kauniečių, kai kurios teritorijos gyventojų skaičiumi gali prilygti visam Utenos rajonui.

„Sovietinių daugiabučių yra tiek daug, kad nuo jų jau springstame.

 

„Sovietinių daugiabučių yra tiek daug, kad nuo jų jau springstame. Viena esminių urbanistinių problemų – neaiškus santykis tarp viešo ir privataus sklypo. Kitas neišspręstas klausimas – automobilių stovėjimas. Sovietmečiu vienas automobilis planuotas keturiems butams. Dabar santykis labai pasikeitęs – 1 000 gyventojų tenka 700 vietų. Anuomet niekas negalvojo apie ateities problemas.

Nieko naujo nepasakysiu – paleidę droną akligatviuose ir kiemuose pamatėme netvarką. Transporto priemonės statomos ten, kur papuola. Vairuotojai šaligatvius naudoja kaip parkavimo vietas, užstato laiptines. Norint išsaugoti žaliuosius plotus, infrastruktūrą reikia planuoti bendrai. Žmonės turi suprasti, kad jie gyvena bendruomenėje. Viską tinkamai suplanavus, atsirastų vietos net ir privatiems gėlynams, kuriais paprastai mėgsta rūpintis pirmuose aukštuose gyvenantys senjorai“, – pastebėjo M. Marozas.

Pasak jo, daugiabučių transformacija jau nenaujiena – su problemomis susiduria ir kiti pasaulio miestai. M. Marozo manymu, ledus išjudinti galėtų tik ambicingas planas. Būtent tokį tikslą išsikėlė Kaunas.

„Ši Kauno iniciatyva – tikrai sveikintina. Yra daug pavyzdžių, kaip su tuo tvarkosi užsienio miestai. Tokių kvartalų galima rasti nuo San Fransisko iki Madrido. Bėda, kad tokius daugiabučius nustojo statyti 15–20 metų vėliau nei reikėjo. Jeigu nuspręstume visus sovietinius daugiaaukščius renovuoti per dešimt metų, kiekvieną savaitę reikėtų atnaujinti bent 100 jų. Tai viską pasako apie dabartinį renovacijos tempą mūsų šalyje.

Dabar yra laikas, kai reikia griebti jautį už ragų, nes didelė dalis daugiabučių pastatyti daugiau nei prieš 50 metų, o tai riba, kai jiems reikia kapitalinio remonto. Lietuvoje energijos suvartojimas yra aiškus – daug šilumos reikia pastatų sienoms šildyti“, – pridūrė M. Marozas.

Darbai – pagal gyventojų norus

Iki metų pabaigos Kauno mieste numatyta patvirtinti senųjų kvartalų transformacijos programą. Parengiamieji darbai artėja prie finišo. Viename kvartale dėl renovacijos sutarus trijų ar daugiau namų gyventojams, miestas imtųsi iš esmės kompleksiškai sutvarkyti visą gyvenamąją aplinką.

Norime paskatinti žmones pasirūpinti savo turtu, apsispręsti. Jeigu bus bendras sutarimas, miestas investuos į teritorijų sutvarkymą aplink jų namus.

 

„Norime paskatinti žmones pasirūpinti savo turtu, apsispręsti. Jeigu bus bendras sutarimas, miestas investuos į teritorijų sutvarkymą aplink jų namus. Atsižvelgdami į gyventojų poreikius, formuosime sklypus, rengsime techninius projektus ir juos įgyvendinsime. Laukia daug ir sunkaus darbo. Jei nieko nedarytume, kvartalai netrukus visai sunyktų ir kiltų dar daugiau problemų. Reikia visiems pasistengti, kad seniai statyti namai būtų patrauklūs, o jų kiemai su aplinka – jaukūs“, – teigė urbanistas G. Barčauskas.

Gyventojus ir administratorius rūpimais daugiabučių atnaujinimo klausimais konsultuoja pernai veiklą pradėjusi Kauno būsto modernizavimo agentūra. Daugiau informacijos: kbma.lt.