Kaip BNS pranešė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė, pernai gruodį buvo gautas Seimo nario Mindaugo Lingės kreipimasis dėl galimai neteisėtų „Via Lietuvos“ ir abiejų įmonių veiksmų, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gruodžio 29 dieną nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo, o M. Lingei apskundus sprendimą sausio 16 dieną prokuroras jo skundą atmetė.
„M. Lingės pateikta informacija pateikta įvertinti ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorams dėl galimybės taikyti viešojo intereso gynimo priemones, sprendimas šiuo metu dar nėra priimtas“, – BNS sakė E. Martinonienė.
M. Lingė prokuratūrai teigė, jog 2024 metų pabaigoje baigus kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 72,5 km atkarpos rekonstrukciją buvo nustatyti defektai – dangos pasėdimas, išilginis trūkis ir šlaito, kelio atitvarų, kelkraščio deformacija.
Tačiau, anot Seimo nario, pernai gegužę pasirašytas susitarimas tarp „Via Lietuvos“ bei rangovių leido darbus priimti neištaisius trūkumų bei nemokant delspinigių, nors rangos sutartyje buvo numatyta, jog vėluojant darbams už kiekvieną dieną skaičiuojami 0,3 proc. delspinigiai.
Be to, kaip teigiama rašte prokuratūrai, bendrovėms buvo leista defektus pašalinti kosmetiniu remontu, įrengiant papildomą asfaltbetonio sluoksnį, nenustatant trūkumų priežasties.
„Užsakovas leido rangovui atlikti tik kosmetinio pobūdžio išorinių defektų sutvarkymą, neanalizuojant ir nenustatant pačios defekto kilmės: ar atsiradęs defektas susijęs su netinkamais projektiniais sprendiniais, galimomis konstrukcinių sluoksnių klaidomis, nekokybiškai atliktais darbais, kelią veikiančiais grunto deformacijų procesais, netinkamu darbo vykdymo režimu ar kitais statybos proceso pažeidimais“, – teigiama Seimo nario rašte, kurį turi BNS.
„Tokiu būdu užsakovas faktiškai sudarė rangovui išskirtinai palankias sąlygas išvengti atsakomybės už galimai esminius statybos darbų trūkumus“, – tikino M. Lingė.
Tuo metu „Via Lietuva“ BNS nurodė, jog pernai gegužę pasirašytu susitarimu su rangovėmis buvo siekiama užfiksuoti defektus, tačiau vėliau nustačius, jog jie yra esminiai, susitarimas nebuvo vykdomas. Anot projekto užsakovės, defektai buvo pašalinti pernai birželį, tik tuomet buvo pradėta statybos darbų priėmimo procedūra – jos užbaigimo aktas išduotas pernai spalio 9 dieną.
Anot „Via Lietuvos“, šiuo metu per teismą siekiama prisiteisti daugiau nei 9,5 mln. eurų netesybų už darbus, mat „Fegda“ ir „Tilsta“ neįvykdė prašymo sumokėti priskaičiuotus delspinigius, kaip tai numatyta rangos sutartyje.
BNS paprašė „Fegdos“ komentaro, kurį įmonė žada pateikti antradienį.
223,6 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį „Via Lietuva“ su „Fegdos“ vadovaujamu konsorciumu pasirašė 2023 metų gegužės 18 dieną. Darbai baigti 2024 metų pabaigoje.
Kaip rašė BNS, „Fegda“ 2023 metais su defektais nutiesė ir gelžbetonio kelią į Rūdninkų poligoną, o jos ir „Conres LT“ valdoma įmonė „Rudina“ gavo 487,6 mln. eurų vertės užsakymą statyti vieną iš trijų Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo dalių.
„Fegdoje“ yra trumpai dirbęs Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius.
(be temos)