Užuojauta. Bet ilgiau išgyvenusi ir mažiau nei 5 metai likę, tegaliu pasakyti, kad Gamtos gynimas buvo visas mano gyvenimas, o pralaimėjimas prieš žmonių godumą yra ABSOLIUTUS, kai belieka tik liūdnai atsiprašyti kiekvieno paukštelio ar medelio ..., kad negalėjau išgelbėti, padėti, buvau bejėgė ...
keisti tie pageidavimai, atsinešti po baltą lelijos žiedą, alio, o kur žiemą tas lelijas gauti? Po dirbtiną žiedą, jau ir gailestis nustumiamas į antrą planą, na einam ieškot lelijos žiedų...
Kur logika? Jei šviesa ir gėris jos asmenyje numirė, tai pasaulyje teliko tamsa ir blogis? Ar nenusišnekama tokiais atvejais ir neprieštaraujama įsakymui neturėti dievų tik tikrąjį Dievą?
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)