Lyčių lygybė moksle: kodėl pažanga vis dar stringa?

Tai nėra vien simbolinė data kalendoriuje. Ji primena, kad nors apie lyčių lygybę moksle kalbama daug, realybėje pažanga dažnai vyksta lėčiau, nei norėtųsi. Strategijos ir deklaracijos egzistuoja, tačiau kasdienė akademinė praktika ne visada jas atspindi.

Lyčių lygybės klausimas moksle šiandien yra ne valios, o sistemos problema. Lygybė neatsiranda savaime – ji nesusiformuoja vienos institucijos, vienos disciplinos ar vienos šalies pastangomis. Ji kuriama kasdien per sprendimus, kurie dažnai atrodo maži, tačiau iš tiesų turi ilgalaikių pasekmių. Kas paskatinamas teikti paraišką finansavimui? Kam pasiūloma vadovauti mokslo projektui? Kieno potencialas pastebimas, o kieno lieka nuošalyje? Būtent šiose situacijose gimsta realios galimybės arba jų trūkumas.

„Stiklinės lubos“ akademijoje

Nors moterų moksle daugėja, jos vis dar nepakankamai atstovaujamos aukščiausiose akademinėse pozicijose ir sprendimų priėmimo lygmenyse. Tai nėra vien skaičių problema – tai signalas apie gilesnes struktūrines kliūtis.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė atkreipia dėmesį, kad akademinė lyderystė gali padėti pašalinti kliūtis moterims įvairiose srityse, griaunant vadinamąsias „stiklines lubas“ ir sudarant galimybių siekti sėkmingos karjeros tradiciškai vyrų dominuojamose srityse.

„Akademinė bendruomenė turėtų rengti moteris įvairioms sėkmingoms profesinėms karjeroms. Todėl turime ugdyti moteris, pasirengusias prisiimti sprendimų priėmimo vaidmenis bet kurioje srityje, ne tik moksle,“ – teigė ji.

„Stiklinės lubos“ – tai nematomos, bet labai realios kliūtys, ribojančios moterų galimybes kilti karjeros laiptais net ir tuomet, kai jų kompetencija ir pasiekimai nekelia abejonių. Jos nėra įtvirtintos oficialiose taisyklėse, tačiau veikia per neformalius galios tinklus, šališkus vertinimus, stereotipinius lūkesčius ir nevienodą pasitikėjimą moterų lyderystės gebėjimais. Kitaip tariant, moterys gali dirbti sistemoje, tačiau sprendimus joje dažnai priima ne jos.

Tokios kliūtys veikia ne tik pavienes karjeras. Jos silpnina ir patį mokslą, nes kai tam tikros perspektyvos lieka neišgirstos, prarandamos galimybės naujoms idėjoms, proveržiui ir inovacijoms.

Kodėl įvairovė svarbi mokslui?

Lyčių lygybė moksle – tai ne tik teisingumo, bet ir mokslo kokybės klausimas. Įtrauki akademinė bendruomenė sudaro sąlygas atsiskleisti įvairesnėms idėjoms, patirtims ir požiūriams, o tai stiprina patį mokslą ir skatina inovacijas.

Pasak dr. Maria Jose Martinez Bravo, Londono universiteto koledžo (University College London) Vaistų atradimo magistrantūros studijų programos direktoriaus pavaduotojos, mokslas yra ateities kūrimas, kuriame dalyvaujame visi. Ji pabrėžia, kad smalsumas ir gebėjimas mąstyti tarpdisciplininiu požiūriu yra esminė mokslinio mąstymo dalis ir svarbi sąlyga kuriant labiau išsilavinusią ir atsparią visuomenę. Tai reiškia, kad galimybę kurti mokslo ateitį turi turėti visi.

Pasak MRU mokslininkės dr. Isabel Palomo Dominguez, nepakankamas moterų atstovavimas moksle nėra tik moterų problema – tai iššūkis, turintis įtakos visai visuomenei.

„Įvairi ir įtrauki mokslinė ekosistema leidžia atsiskleisti platesniam idėjų ir patirčių spektrui, o tai būtina tvariai ir teisingai pažangai“, – teigė MRU mokslininkė.

Stereotipai prasideda anksti

Lyčių nelygybė moksle neatsiranda staiga. Ji dažnai pradeda formuotis dar vaikystėje, kai vaikai – šeimoje, mokykloje ar per visuomenėje vyraujančius pavyzdžius – ima suprasti, kokios sritys laikomos „tinkamomis“ berniukams ir mergaitėms. Šie ankstyvi signalai daro įtaką savivertei, pačių vaikų lūkesčiams ir vėlesniems pasirinkimams, įskaitant tai, ar jie mato save moksle.

Kaip pažymi dr. Kim De Vidts, Briuselio Erasmus taikomųjų mokslų ir menų universiteto „OPEN Arts & Futures“ tyrimų centro tyrėja, siekiant pažangos lyčių lygybės srityje itin svarbus tarpdiscipliniškumas. Ateities studijomis ir menais grįsti metodai padeda atskleisti prielaidas ir galios struktūras, kurios tradiciniuose tyrimuose dažnai lieka nepastebėtos – ypač ankstyvojo ugdymo etape.

Dialogas – būtina sąlyga pokyčiams

Tvari lyčių lygybė moksle neįmanoma be bendros atsakomybės. Tam reikalingas nuoseklus mokslininkų, universitetų vadovų, politikos formuotojų ir visos visuomenės įsitraukimas. Be atviro dialogo ir tarptautinio bendradarbiavimo lyčių lygybė rizikuoja likti tik deklaracija, o ne realiai veikiančia sistema.

Būtent tokio dialogo erdve tampa tarptautinė konferencija „Women in Science“ (WinS), vyksianti 2026 m. vasario 11–12 d. Mykolo Romerio universitete Vilniuje. Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena primena, kad lygybė nėra savaiminis procesas – ji kuriama sąmoningais sprendimais ir kasdienėmis praktikomis nuo ankstyvojo ugdymo iki sprendimų, kurie lemia, kas vadovauja universitetams, kam skiriamas finansavimas ir kokia kryptimi vystomas mokslas. Nuo šių sprendimų priklauso, ar mokslas taps erdve, kurioje atsiskleidžia visas visuomenės potencialas, ar sistema, kuri ir toliau kartoja senas nelygybės schemas.