„Linava“ gali sukelti draudimo kainų perversmą

Vien žinia, kad vežėjai ketina steigti savo draudimo bendrovę, supurtė draudimo rinką ir sustabdė draudimo kainų augimą. "Draudikai stabilizavo kainas, nebedidina jų, neaudrina vežėjų, nes jaučia "Linavos" konkurentą, kuris žada ateiti į rinką", – pastebi vežėjai.

Pačių vežėjų įsteigta draudimo bendrovė, ko gero, galėtų dar gerokai pakoreguoti draudimo sąlygas 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto sukuriančiam verslo sektoriui ir išsaugoti jo konkurencingumą.

Apetitai stabilizavosi

Pasak vežėjų steigiamos draudimo bendrovės "Linavos rizikos valdymas" vadovo Sauliaus Pelecko, kainos ne tik stabilizavosi, kai kurios įmonės jau gauna ir nuolaidų. Lietuvos banko duomenimis, draudikų surenkamos įmokų sumos ėmė mažėti antroje praėjusių metų pusėje. Sutapimas, būtent tada įregistruota "Linavos" vežėjų draudimo bendrovė.

"2018-ieji buvo pelningi visoms draudimo bendrovėms, tačiau beveik visi vežėjai sutartinai kalba, kad metai nuostolingi, – aiškino S.Peleckas. – Tačiau draudikai patys atvažiuoja apdrausti, pajutome, kad esame labai jiems reikalingi. Tad galime sakyti, kad šiokią tokią įtaką jau turime."

Tai patvirtino ir transporto įmonės "Autopaslauga" vadovas Romas Austinskas: "Draudikai stabilizavo kainas, nebedidina jų, neaudrina vežėjų, nes jaučia "Linavos" konkurentą, kuris žada ateiti į rinką. Koks gali būti pranašumas vežėjams turint savo draudimo bendrovę? Tai, kad draudimo kaina ir nuostolingumas bus vertinama žala gerokai kitaip, nei tai daro visos kitos draudimo bendrovės. Šiuo metu, jei vežėjo bendrovės transportas patiria keletą įvykių per metus, draudikai padidina draudimo įmokas visam jo automobilių parkui. "Linavos" draudimo bendrovės skaičiavimo sistema atliekant žalų prevenciją bus kitokia. Bus vertinamas kiekvienas vairuotojas individualiai. Įvykius sukelia ne automobilis, o vairuotojas. Matyt, ta nauja sistema draudikams kelia šiokią tokią baimę.

Ko gero, pradėjus veikti vežėjų draudimo bendrovei, niekas nepasikeis per mėnesį ar du, bet po pusmečio, po metų matysime tikrai kitus skaičius. Matysis, jei kažkuris vairuotojas per įvykius padaro daug nuostolių. Įmonės vadovai spręs, ką su tokiu darbuotoju daryti. Iš pradžių, matyt, mokysime analizuoti klaidas. O jei nepavyks per tam tikrą laiką išmokyti, tokį reikia pakeisti."

Siūlomi esminiai pokyčiai

Vežėjai nori keisti draudimo sistemą iš esmės, nes įmonės turi ir specialaus transporto, kuris naudojamas tik retkarčiais specifiniams kroviniams vežti. Automobiliai stovi, tačiau draudimas mokamas už juos be pertrūkių. Pasak R.Austinsko, logiškiausia, kad būtų privalomas vairuotojo draudimas, o ne mašinos. Ir būtina atsižvelgti į individualius kiekvieno vairuotojo veiksmus.

"Žmogus, dirbantis vairuotoju, turėtų suprasti, kad jo profesija rizikinga, – priminė R.Austinskas. – Jei padarys avariją, bus problemų, bus išskaitų iš atlyginimo ir pan. Dabar "Linava" ir diskutuoja su profsąjungomis, gal dalį algos vairuotojas gali skirti draudimui. Jei ateini į rizikingą darbą, taip, įmonė yra apdraudusi automobilį. Tačiau turto sugadinimo atveju visada reikia mokėti franšizę. Pavyzdžiui, 600 eurų. Gal vairuotojas ir galėtų apsidrausti tokiai sumai savo veiksmus. Gal tik kokį 100 eurų tai kainuotų. Turėtų būti bendras darbdavio ir vairuotojo sutarimas."

Tačiau tai, ko gero, turėtų būti "Linavos" suburtų vežėjų ateities sprendimai. Iki šiol šalyje dirbantys draudikai nediskutuoja, kaip jų paslaugomis besinaudojantis verslas turėtų elgtis.

Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis aiškina, kad žaliosios kortos išdavimą reglamentuoja ES direktyva, nustato, kaip ši sistema veikia visose šalyse.

"Kasko netinkamas pavyzdys. Juo draudžiamas turtas. Sugadinama mašina, draudikas atlygina žalą, – tvirtino A.Romanovskis. – Kodėl draudžiamas ir automobilis, ir vairuotojas? Yra vertinama veiksmų visuma. Statistika elementariai sako, kad vairuotojas, kuris vairuoja savo ir vežėjo automobilius, jo rizikos yra visiškai skirtingos. Rizika, kad bus padaryta žala lengvuoju automobiliu, yra penkis kartus mažesnė nei sunkvežimiu. Kiekviena transporto priemonė vertinama atskirai. Tai yra universali sistema, kuri veikia ES ir kitose žaliosios kortos šalyse. Seniai veikianti sistema."

Prabilo apie patyčias

Milžinišką draudimo kainų šuolį transporto priemonių savininkai Lietuvoje patyrė 2017-aisiais. Tada kai kurių automobilių draudimas pabrango net keturis kartus.

"Rinka veikia iškreiptai, nes ji yra neteisingai reguliuojama, o įstatymai neveikia – iš vežėjų reikalaujama apsidrausti, o draudimo kompanijos gali tyčiotis, – pernai "Kauno dienai" skundėsi vežėjų atstovai. – Jos gali paprašyti 12 tūkst. eurų, gali paprašyti ir 60 tūkst. eurų. Buvo atvejis, kai draudimo kompanija paprašė 9 tūkst. eurų už vieno automobilio draudimą. Ir tai nesusiję su avaringumu ar kažkuo daugiau. Tai susiję su paklausos ir pasiūlos santykiu. Paklausa viršija pasiūlą, todėl pasiūla kelia kainą."

Pabrangus draudimo paslaugoms dalis vežėjų savo verslus perkėlė į kitas šalis.

"Maždaug penktadalis pasakė, kad išeina iš Lietuvos. Sakė, kad niekur negali apsidrausti, nes visur draudimo kainos siekė po 12 tūkst. eurų. Daug transportininkų pasirinko Lenkiją, Estiją", – praėjusiais metais aiškino beviltiškoje padėtyje atsidūrę pervežimo paslaugų įmonių savininkai.

Konkurencija – nauda klientams

Kaip nusistovėjusi draudimo rinka reaguoja į atsirandantį "Linavos" įsteigtą konkurentą? Ar noriai įsileidžia? "Kauno diena" teiravosi vežėjų.

"Pagal lietuvišką logiką, turbūt ne, – mano transporto įmonės "Autopaslauga" kūrėjas ir vadovas R.Austinskas. – Tai yra verslas. Žinoma, kokia Lietuvos rinka. Jei dabar tą pyragą dalijasi keturios penkios bendrovės, atsiras dar vienas šaukštas."

Romas Austinskas

O iš Lietuvos banko veiklos licencijos belaukiančios vežėjų draudimo bendrovės generalinis direktorius S.Peleckas sako nesuprantantis nuolatinio draudikų bėdojimo, kad jų verslas nepelningas.

"Jie nuolat verkia, kaip blogai dirbti su vežėjais, – "Kauno dienai" aiškino "Linavos rizikos valdymo" vadovas. – Tačiau nė viena draudimo bendrovė nepasakė ačiū, viso gero, mes nedrausime, išeiname iš Lietuvos rinkos. Jos draudžia, nes tai yra naudinga. Tai yra pinigai. Vežėjai sumoka daug įmokų, nes yra ne tik privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Yra visas paketas – kasko, krovinių draudimas, vežėjų atsakomybės draudimas, vairuotojų draudimas.

Vien tai, kad draudikai ir toliau nori dirbti tame, kaip jie patys sako, nuostolingame segmente, ir konkuruoja dėl klientų, ir yra atsakymas į klausimą, ar jie nori naujo konkurento rinkoje.

Versle yra bendra logika. Pavyzdžiui, jei vežėjui kažkuris pervežimas nuostolingas, jis jo atsisako. Jei vis dėlto perveža ir prisiima nuostolius, vadinasi, supranta, kad strategiškai tai apsimoka. Matyt, panašiai yra ir su draudimo bendrovėmis."

Lietuvos draudikų asociacijos vadovas A.Romanovskis nesiėmė prognozuoti, kokios bus draudimo įmokos į rinką atėjus vežėjų įsteigtam konkurentui.

"Galiu pasakyti, kad naujas žaidėjas visada yra gerai, nes didesnė konkurencija, – sakė A.Romanovskis. – O naujas žaidėjas, kurio akcininkai yra vežėjai, pats pamatys, kokia sudėtinga ši rinka. Koks sudėtingas produktas, ypač kai kalbame apie vežėjus. Mes tik sveikiname ir norime tikėti, kad jiems finansiškai gerai seksis. Tačiau tai, kad jų draudimo bendrovės steigimas užsitęsė, rodo, kad šioje sferoje nelengva."

Draudikų asociacijos direktoriaus teigimu, dėl vežėjų patiriamų žalų vis daugėja.

"Koks vežėjų tikslas? Jie tikisi, kad pačių steigiama bendrovė juos draus pigiau. Tai neįmanoma, – tikino A.Romanovskis. – Jei draus gerokai pigiau ir prisiims nuostolius, tada nesusitvarkys su finansiniais iššūkiais. O jei vis dėlto draus pagal rizikos laipsnį ir norės dirbti pelningai ar bent nenuostolingai, lūkesčiai nebus pateisinti. Gal tik padidės konkurencija, bus daugiau pasirinkimo."

Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, vilkikai Lietuvoje sudaro apie 2,7 proc. draudžiamų transporto priemonių, tačiau bendra jų žala siekia beveik trečdalį visų žalų.

Draudikai žeriasi pelnus

Balandžio pabaigoje Lietuvos banko paskelbtoje 2018 m. šalies draudimo rinkos apžvalgoje konstatuojama, kad antrus metus iš eilės čia stebimas didelis augimas. Pernai pasirašyta 878,1 mln. eurų draudimo įmokų. Bendras rinkos augimo tempas labai menkai sulėtėjo (buvo vos 0,9 proc. mažesnis nei 2017 m.), tačiau rinka augo beveik 11 proc., tad metai draudimo sektoriui buvo palankūs.

Pokyčiai ir tendencijos atskirose draudimo šakose reikšmingai skyrėsi. Ne gyvybės draudimo įmokos per metus padidėjo 12,2 proc. (iki 630 mln. eurų), tačiau 2017-aisiais šuolis šiame sektoriuje buvo dar 9 proc. didesnis. Gyvybės draudimo įmokos išaugo truputį daugiau nei 7 proc. (iki 248 mln. eurų), augimo tempas, palyginti su 2017 m., padidėjo net 13,5 proc. ir iš neigiamo tapo teigiamas.

Gyvybės draudimo sektoriaus skatinamasis veiksnys ir toliau yra investicinis gyvybės draudimas, o ne gyvybės draudimo sektoriuje – didžiausią dalį sudaro su transporto draudimu susijęs draudimas. Per metus draudėjams išmokėta draudimo išmokų suma – 453 mln. eurų. Ataskaitiniu laikotarpiu beveik visos draudimo įmonės dirbo pelningai, uždirbtas pelnas sudarė 42,2 mln. eurų. Visos įmonės vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus.

Didžiausią ne gyvybės draudimo rinkos augimo dalį lėmė padidėjęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA), išaugęs 33,9 mln. eurų ir kasko – 15,9 mln. eurų. 2018 m., palyginti su 2017 m.,TPVCA draudimo vidutinė įmoka, tenkanti vienai sudarytai sutarčiai, padidėjo beveik 11 proc., kasko – 9,3 proc. 2018 m. pabaigoje vidutinė draudimo įmoka augo lėčiau.

Jei dabar tą pyragą dalijasi keturios penkios bendrovės, atsiras dar vienas šaukštas.

Pasak Lietuvos banko, vienas veiksnių, lėmusių transporto priemonių draudimo rinkos plėtrą, padidėjusi naujų automobilių pardavimo apimtis. "Regitros" duomenimis, užregistruotų naujų automobilių skaičius 2018 m. ūgtelėjo 24,5 proc.

Draudimo išmokų išmokėta mažiau nei praėjusiais metais. Per 2018 m. draudimo rinkoje išmokėta 452,6 mln. eurų draudimo išmokų, t.y. 0,6 proc. mažiau nei prieš metus. Vertinant išmokų pokyčius pagal draudimo šakas, matyti, kad pokyčių tendencijos išsiskyrė: gyvybės draudimo išmokos sumažėjo 14,8 proc. – iki 128,9 mln. eurų, o ne gyvybės draudimo išmokos išaugo 6,5 proc. – iki 323,7 mln. eurų.

Ne gyvybės draudimo išmokų dalis sudarė 71,5 proc. visų draudimo rinkos išmokų.

Beveik 70 proc. išmokų sietinos su apdraustomis transporto priemonėmis. Transporto priemonių draudimo išmokų sumos didėjimą lėmė rinkos veiksniai ir toliau augusi vidutinė draudimo išmoka. Labiausiai augo TPVCA draudimo (12,1 proc. – iki 127,2 mln. eurų) ir transporto priemonių draudimo (6,9 proc. – iki 92,8 mln. eurų) išmokėtos sumos. Turto draudimo išmokų išmokėta 14 proc. mažiau nei prieš metus.

Laukiama proveržio

Vežėjai dar nesulaukė atsakymo iš Lietuvos banko dėl bendrovės "Linavos rizikos valdymas" licencijos. Gali būti, kad išdavimo procesas įstrigo dėl asociacijos vadovybės. Pagal Draudimo įstatymą valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, o "Linavos" vadovybę jau kone dešimtmetį drasko vidiniai nesutarimai, konfliktuojančios grupės užvertusios teismus skundais dėl prezidiumo narių rinkimų, dokumentų klastojimo, informacijos slėpimo, viršytų įgaliojimų neskaidriai panaudotų vežėjų pinigų ir pan.

"Vangumas yra "Linavos" vadovybės bėda, – įsitikinęs "Autopaslaugos" vadovas R.Austinskas. – Jau prieš dvejus metus vežėjai kongrese nusprendė, kad reikia steigti draudimo bendrovę. Pernai pavasarį "Linavos" nariai tikėjosi ją turėti lapkričio mėnesį, na, vėliausiai guodžio 31-ąją. Jau gegužė beveik įpusėjo, beveik pusę metų vėluojame. Ir niekas dėl to neprisiima atsakomybės."

Steigiamos draudimo bendrovės "Linavos rizikos valdymas" generalinis direktorius S.Peleckas "Kauno dienai" sakė, kad procesas nesustojęs. Pasak jo, gegužės 13-ąją Lietuvos bankas kviečia "Linavos" vadovybę pokalbio. Tačiau, kodėl draudimo bendrovės steigimas taip užsitęsė?

"Nepasakyčiau, kad užsitęsė, – sakė S.Peleckas. – Čia ne paprastą bendrovę įkurti. Kol "Revolut" bankas sulaukė licencijos, praėjo dveji metai. O kuriant draudimo bendrovę vieni metai nėra daug. Ši veikla yra licencijuojama, Lietuvos bankas nori pamatyti daug informacijos, daug skaičiavimų. Per penkiolika metų Lietuvoje kuriama tik antra draudimo bendrovė. Nėra taip, kad kasmet po vieną atsirastų."



NAUJAUSI KOMENTARAI

JOnas

JOnas portretas
Vis tas draudikų godumas. Tik konkurencija gali tai pristabdyti

Bambukas...

Bambukas... portretas
Ne "gali" o - reikia. Nes jei draudimo imoka vilkikui ketvirciui 2400eur, administravimo mokestis t.sk. 748 eur, nerasysiu kurioj draudimo kompanijoj. Kazi ka uz tiek pinigu administruot...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių