Lietuvos oro uostuose pernai keleivių daugėjo 12 proc., skrydžių – 4,5 proc.

  • Teksto dydis:

Lietuvos oro uostai per 2023 metus aptarnavo daugiau nei 6 mln. keleivių – 12 proc. daugiau nei 2022 metais. Skrydžių skaičius augo 4,5 proc. ir viršijo 53 tūkstančius.

Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis sakė, kad lyginant ne bendrą skaičių, o 2023 metų keleivių srautus specifiškai į Vakarų šalis su tais, kurie ta pačia kryptimi buvo 2019 metais, oro uostai pralenkė prieš pandemiją buvusias apimtis.

„Aviacijos bendras vaizdas per pastaruosius kelerius metus mūsų regione yra stipriai pasikeitęs, skrydžiai Rytų kryptimis nebevyksta, todėl tapo sudėtinga lyginti pernykštę situaciją su, pavyzdžiui, 2019 metų padėtimi ir jos bendrais rodikliais. Kalbant bendrai – augimo tempas tikrai matomas ir tik stiprės 2024 metais“, – pranešime sakė jis.

Pasak T. Zitikio, tikėtina, jog šiemet pagreitis bus išlaikytas, paklausai keliauti orlaiviais pasaulyje augant rekordiniu tempu, šiemet bendri keleivių srautai Lietuvos oro vartuose jau bus panašūs į 2019 metų, kai siekė apie 6,5 milijono.

Didžiausiu pernykščiu proveržiu ekspertas vadina rekordinius Kauno oro uosto rezultatus – 1,3 mln. aptarnautų keleivių – maždaug 12 proc. daugiau, palyginti su 2019 metais.

Daugiausiai aptarnauta Vilniaus oro uoste –  4,4 mln. keleivių arba 12,8 proc. daugiau nei 2022 metais (3,9 mln.). Kaune keleivių skaičius per metus augo 12 proc. iki 1,3 mln. (2022 metais – 1,16 mln.), Palangos oro uoste – 11,6 proc. iki 307 tūkst. (275 tūkst.).

Pasak T. Zitikio, skrydžių apimtys Lietuvos oro uostuose augo nuosaikiau negu keleivių srautai, o tai lėmė globalus orlaivių trūkumas, kuris bus juntamas ir šiemet.

Bendrovės duomenimis, skrydžių srautas pernai buvo beveik 4,5 proc. didesnis negu 2022 metais. Iš viso pavyko atstatyti 85 proc. skrydžių srauto, fiksuoto 2019 metais. Per 2023 metus Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiau kaip 53 tūkst. skrydžių.

Vilniaus oro uoste aptarnauta didžioji dalis skrydžių – apie 38,7 tūkst. arba 5,4 proc. daugiau nei užpernai. Kauno oro uoste buvo 10,7 tūkst. skrydžių – apie 2 proc. daugiau, o Palangoje – 3,7 tūkst., arba 1,3 proc. daugiau.

Maršrutų skaičius pernai Lietuvos oro uostuose išliko stabilus ir buvo 3 proc. didesnis nei priešpandeminiu laikotarpiu. Iš viso buvo 95 maršrutai. Vilniaus oro uostas siūlė 57 maršrutus, Kauno – 32, Palangos – 6.

Per 2023 metus Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau kaip 20 tūkst. tonų krovinių – 5,8 proc. mažiau nei prieš metus. Didžiausia dalis krovinių teko Vilniaus oro uostui – per 14,8 tūkst. tonų (2022 metais – 16 tūkst. tonų krovinių). Kauno oro uoste tiek 2022 metais, tiek pernai pergabenta apie 5 tūkst. tonų krovinių.

T. Zitikis sako, kad svarbiausių rodiklių augimo pagreitis labai priklausys nuo esamos infrastruktūros plėtros – strateginių projektų įgyvendinimo efektyvumo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių