„Dėl taikos idėjos ir taikos sutarties – tai buvo Energetikos ministerijos ir mano iniciatyva, pirmiausia suprantant, kad derybiškai yra geras momentas pasiekti susitarimą, nes po arbitražo (Vašingtone – BNS) siekti taikos būtų žymiai sudėtingiau“, – LRT radijui pirmadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Pagal taikos sutartį „Veolia“ atsisakys savo ieškinių Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) Vašingtone ir sumokės 35 mln. eurų žalos atlyginimą valstybei, o ši atsiims dalį dėl 240,7 mln. eurų vertės ieškinio Lietuvos teisme prieš „Veolia“ ir jos įmones – „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“.

Taikos sutartis neapima „Veolia“ grupei nepriklausančio koncerno „Icor“, taip pat buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, Andriaus Janukonio ir Lino Samuolio – Energetikos ministerijos ieškinys jiems bus toliau nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.

Ž. Vaičiūnas patvirtino, kad likusi ieškinio dalis jiems gali siekti apie 50 mln. eurų.

„Iš esmės kalbame apie maždaug tokias sumas“, – sakė ministras.

ICSID arbitraže „Veolia“ iš Lietuvos reikalauja 102 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. Galutinio arbitražo sprendimo laukta jau netrukus.

Opoziciniai konservatoriai ketvirtadienį kreipėsi į Energetikos ministeriją su prašymu susipažinti su taikos sutarties turiniu, svarsto kelti klausimą, ar nebuvo pažeisti šalies interesai sudarant tokį susitarimą.

Energetikos ministerija pažymėjo, kad šis taikos susitarimas nėra laikomas nė vienos iš šalių kaltės pripažinimu. Jos teigimu, tai pragmatiškas sprendimas, siekiant išvengti tolesnių brangių ir daug laiko reikalaujančių teisminių ginčų. Iki šiol Lietuva advokatams šiuose ginčuose išleido apie 16 mln. eurų.

BNS rašė, jog gegužę Vilniaus apygardos teismas iš esmės pradėjo nagrinėti dar 2020 metų liepą pateiktą valstybės ieškinį grupei „Veolia“, jos valdomoms įmonėms bei su jomis susijusiems asmenims dėl 240,7 mln. eurų žalos atlyginimo.

Ieškiniu į nacionalinius teismus perkelti reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže ir kuriuos ji vėliau atsiėmė.

Lietuva siekė įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkio nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Tuo metu „Veolia“ teigia, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo.