„Kaunas 2022“ padėkojo rėmėjui „Švyturys nealkoholinis“

Organizatoriai ir projekto rėmėjas „Švyturys nealkoholinis“ atskleidžia, kad pagrindinis tikslas buvo paskatinti pokyčius ne tik pačiame Kauno mieste, bet ir sukurti ypatingą žmonių santykį su kultūra, vedantį didesnio atvirumo ir bendruomeniškumo link.

Patyrusių partnerių svarba

Siekiant visuomenei pristatyti tarptautinį pripažinimą pelniusias parodas, žinomus atlikėjus, interaktyvius pasirodymus ir kitą kokybišką turinį, labai svarbu, kad kultūros atstovai bendradarbiautų su patyrusiais verslo partneriais. Vienas pagrindinių projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rėmėjų „Švyturys nealkoholinis“ savo geraisiais pavyzdžiais ir ilgamete patirtimi kultūros srityje pasidalijo ir su projekto organizatoriais.

Pasak įmonės „Švyturys-Utenos alus“ generalinio direktoriaus Rolando Viršilo, visus metus trukęs projektas padėjo atsiskleisti ne tik daugybei menininkų, kūrybininkų ar organizatorių, bet ir pačiai įmonei.

„Mums ne tik kaip gamintojams, bet ir kaip visuomenės atstovams labai svarbu tai, kas sujungia žmones, padeda tobulėti ir augti – tiek šalies, tiek miestų ar rajonų lygmeniu. Kultūra ir jos pagrindu vystomos vertybės yra labai svarbi visuomenės dalis, todėl norėjome prisidėti prie to, kas artima mums patiems ir kas, mūsų nuomone, yra šalies ir Kauno žingsnis į priekį.

Džiaugiamės, kad organizatoriai nuo pat pradžių pasirinko mus partneriais. Tikimės, kad mums pavyko išlaikyti aukštą kartelę ir parodyti pavyzdį ir kauniečių įmonėms, kad kultūros rėmimas yra ne išlaidos, o investicija į miesto ateitį“, – sakė R. Viršilas.

Kultūra per istorijas

Anot projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, pasiekimai iš tiesų akivaizdūs. Dar 2015 metais, kai buvo pradėta rengti projekto programa, Kaunas nebuvo laikomas jaunimui patraukliu miestu, tačiau tikslingai atrinkti programos renginiai suintensyvino jaunų miesto gyventojų kultūrinį gyvenimą.

„Organizuodami projektą išsikėlėme tikslą artimiau supažindinti visuomenę su Kauno architektūra, paveldu, modernizmu, paskatinti suprasti ir iš naujo atrasti paties miesto tapatybę. Norėjome sužadinti atmintį apie tuos žmones, kurie prisidėjo prie miesto kūrimo ir augimo, tačiau, atsitikus tam tikrų tragedijų, jų gyvenimų istorijos buvo tarsi ištrintos“, – pasakojo V. Vitkienė.

Projekto vadovė įvardija, kad jai asmeniškai didelį įspūdį paliko ir didelę susižavėjimo bangą Kaune sukūrė menininkės Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“, kurioje buvo nagrinėjama holokausto tematika, perteikta per pačios autorės patirtis. Prie vietos kultūros puoselėjimo nemenkai prisidėjo ir tarptautiniais apdovanojimais įvertintas projekto organizatorių ir „Švyturio nealkoholinio“ bendras kūrinys – „Kultūra į kiemus“. Nuo pavasario iki pat rudens Kauno miesto daugiabučių kiemuose buvo rengiami koncertai, teatro ir cirko pasirodymai, parodos, daugybė kitų meninių įvykių.

„Projektai ir renginiai sulaukia galybės teigiamų atgarsių. Net anksčiau menu nesidomėję žmonės tikina atradę kažką naujo ir vertingo. Viso projekto esmė buvo pabrėžti, kad kiekvienas miestas turi savo tapatybę ir jame yra kuo mėgautis, didžiuotis, taip pat norėjome paneigti įsisenėjusius stereotipus. Siekėme parodyti, kad visų pirma Europos kultūros sostinė yra skirta patiems miesto gyventojams“, – sakė vadovė.

Sudomino bene visą Lietuvą

Projekto rėmimų vadovės ir kuratorės Irutės Tumaitės nuomone, visus metus trukęs projektas sukūrė jausmą, kad atvykti iš kitų miestų į Kauną – netoli, o visi renginiai ir parodos yra pasiekiami ranka. Ji džiaugiasi, kad ištisus metus Kaunas sulaukė daugybės svečių iš sostinės ir kitų Lietuvos miestų.

„Labai simboliškai šiame projekte buvo sukurta ir įvairius Lietuvos kūrimosi etapus atspindinti paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, kurią organizavo dviejų miestų muziejai: MO muziejus Vilniuje ir Kauno miesto muziejus. Paroda atvėrė dviejų miestų pamatinę priklausomybę, parodė jų sąjungą ir nesutarimus.

Per du didžiuosius šalies miestus pasidalijusi paroda sulaukė itin didelio įvairių šalies miestų ir miestelių gyventojų susidomėjimo. Tai tik patvirtino, kad projektas ir jame gvildenamos idėjos svarbios visai Lietuvai“, – sakė I. Tumaitė.

Projekto organizatorių ir rėmėjų dėka per pastaruosius metus Kaune ir Kauno rajone įgyvendinta daugiau nei 1,3 tūkst. skirtingų kultūrinių renginių ir parodų, kurių metu talentus ir individualias patirtis pademonstravo beveik 12 tūkst. menininkų ir kūrėjų iš viso pasaulio. Daugybėje skirtingų miesto erdvių surengti kultūriniai įvykiai sulaukė daugiau nei 1,2 mln. lankytojų.

Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizatoriai ir partneriai šiais metais pritraukė tokių žinomų menininkų kaip Yoko Ono, Marina Abramović, J. Kagan, atvėrė duris festivaliui „Audra“, rengė įvairius socialinius žaidimus, edukacines programas, iniciatyvas, koncertus, parodas, forumus, spektaklius, instaliacijas ir daugybę kitų meninių įvykių. Įgyvendinti visą projektą atsiėjo 26 mln. eurų.