Kas laukia būsto paskolas Šveicarijos frankais ėmusių „Nordea“ klientų?

Dauguma jų sutinka, kad valstybinės institucijos turėtų ieškoti būdų, kaip padėti už pigias paskolas norėjusiems įsigyti būstus žmonėms atsiskaityti su "Nordea" banku, tačiau dalis parlamentarų užsimena, kad komitetui nederėtų kištis į privačius banko ir jo klientų santykius.

S.Jakeliūnas: Lietuvos bankas situaciją galėtų įvertinti iš naujo

Komiteto vadovas "valstietis" Stasys Jakeliūnas sako, kad Lietuvos bankas ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba "nepilnai atliko savo darbą" tiriant paskolas Šveicarijos frankais ėmusių "Nordea" banko klientų istoriją.

"Tos institucijos (Lietuvos bankas ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba - BNS) nepilnai atliko savo darbą. "Nordea" bankas, mano asmenine nuomone, pateikė tendencingą ir klaidinančią informaciją. Remiantis tuo, reikalingas kompromisinis sprendimas", - BNS teigė komiteto vadovas.

Anot S.Jakeliūno, dėl "Nordea" situacijos" reikėtų sekti Kroatijos, Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžiu, kur valdžia taip pat prisideda prie problemos sprendimo, nes šiose šalyse ji didesnė, kadangi Šveicarijos frankais būsto paskolas buvo paėmę daugiau žmonių.

"Galime pasiūlyti bankui ("Nordea" - BNS) apsvarstyti kompromisinį sprendimą, kad ir bankas nepatirtų didelių nuostolių, ir klientai nekentėtų. Lietuvos banką galime įpareigoti valdyboje dar kartą apsvarstyti šį atvejį, įvertintų mūsų rekomendaciją", - tvirtino S.Jakeliūnas.

Lietuvos bankas dėl "Nordea" ir jo klientų, ėmusių būsto paskolas Šveicarijos frankais, yra pasisakęs, kad klientai "dėl savo išsilavinimo bei darbinės patirties" galėjo ir turėjo suprasti sudaromo su banku sandorio esmę. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba irgi yra konstatavusi, kad "Nordea" pateikė pakankamai informacijos ir klientai turėjo galimybę įvertinti rizikas.

S.Jakeliūnas sutinka, kad toks valstybinių institucijų verdiktas nėra palankus "Nordea" klientams.

"Mano subjektyviu vertinimu, teisme banko klientams galimybių yra labai mažai, nes visos institucijos, pradedant nuo paties komercinio banko iki priežiūros - Lietuvos banko ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, iš esmės yra banko pusėje", - BNS teigė komiteto vadovas.

Tačiau S.Jakeliūnui vis tiek kyla klausimas, ar skolindamas Šveicarijos frankais bankas suteikė visą informaciją apie įmanomas rizikas.

"Apie tos valiutos kurso svyravimus, ar pateikiant tą informaciją, ji nebuvo tendencingai ar klaidinančiai pristatoma. Iš tos informacijos, kuri ir dabar yra banko svetainėje, matosi, kad bankas galimai savo klientus klaidino ir jie paėmė paskolas galimai nepilnai suprasdami, kas gali atsitikti su jų paskolų dydžiu", - svarstė S.Jakeliūnas.

Jis įsitikinęs, kad Lietuvos banko vadovybė, iš naujo apsvarsčiusi situaciją, savo nuomonę galėtų ir pakeisti.

"Jis (Lietuvos bankas - BNS) gali pareikšti kitą nuomonę. Jeigu jis pritars mūsų pasiūlymui, kaip subalansuotam ir racionaliam, tai gali tapti ir argumentu komerciniam bankui kitaip elgtis, arba bent jau žmonėms ginčijant teisme - jie galėtų naudotis mūsų ir Lietuvos banko poziciją, motyvuojant, kad yra ir kita nuomonė", - teigė komiteto vadovas.

M.Majauskas: "Nordea" pamoka jau išmokta

Konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad pagrindinė "Nordea" užduota "šveicariška pamoka" jau išmokta - nuo liepos paskolas Lietuvoje bus galima išduoti tik ta valiuta, kokia kredito ėmėjas gaus pajamas. Pasak jo, dabar pats laikas sutelkti maksimalų dėmesį į gyventojų finansinio raštingumo didinimą.

"Turime stiprinti vartotojų pozicijas apsaugant nuo galimų rizikų jas perkeliant finansinėms institucijoms, nes jos turi daugiau patirties ir instrumentų. Vartotojus turime lygiagrečiai šviesti ir didinti jų finansinį raštingumą, kad priimdami sprendimus adekvačiai įvertinti rizikas. Turime spausti bankus, kad jie užtikrintų, jog kiekvieną kartą bendraujant su klientu, jiems prisiimant įsipareigojimus, jie būtų šviečiami", - BNS teigė M.Majauskas.

Jis mano, kad didžiąją finansinio raštingumo kėlimo naštos dalį turėtų prisiimti bankai bei siūlo apriboti galimybes teikti klientams rizikingus finansinius produktus.

"Jeigu teikia tas paslaugas, turi užtikrinti, kad jas pasirenkantys žmonės supranta, ką daro", - BNS teigė parlamentaras.

Tačiau M.Majauskas abejoja, ar Seimui derėtų kištis į konkrečius banko ir jo klientų tarpusavio santykius.