Pirmas Lietuvoje Nacionalinis savijautos indeksas (NSI), kurį „Eurovaistinė“ atliko su sveikatos bei duomenų ekspertais, atskleidė, kad net pusė gyventojų patiria nerimą be aiškios priežasties, o kasdienį stresą jaučia daugiau nei trečdalis. Tačiau tik 38 proc. bent kartais skiria laiko atsipalaidavimui, o beveik ketvirtadalis apskritai nenaudoja jokių streso valdymo praktikų.
„Pamatėme, kad didelė mūsų dalis ne tik skęsta – mes dar ir atsisakome kabintis į krantą. Tyrimas parodė, kad emocinė sveikata Lietuvoje yra silpniausia grandis, lyginant su fizine ir gyventojų laimės pojūčiu – jos indeksas siekia 61,5 balo ir rodo ribinę arba sumažėjusią gerovę. Tyrimas leido ne tik pamatuoti, bet ir suvokti, kur slypi didžiausi barjerai ir kaip juos galime spręsti. Visų pirma – edukuojant ir primenant, kad emocine sveikata reikia rūpintis kasdien, o ne tik tada, kai lieka laiko“, – sakė Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė.
Stresas – statusas ar SOS signalas?
NSI tyrimas rodo, kad dažniausios streso priežastys – finansiniai rūpesčiai (36 proc.) ir sveikatos problemos (35 proc.), santykiai artimoje aplinkoje (33 proc.), bendras visuomeninis bei geopolitinis kontekstas (27 proc.). O užvis dažniausiai dalyviai nurodė – darbo ar mokymosi keliamą įtampą (48 proc.). Mūsų visuomenėje darbo krūvis neretai tampa ir savotišku prestižu, tačiau psichoterapeutas D. Jakučionis čia nemato nieko romantiško.
„Vis dar gajus įsitikinimas, kad jei darai daug ir nuolat nieko nespėji, vadinasi, esi svarbus, reikalingas, produktyvus – kitaip sakant, vertas. Tai yra savivertės klausimas. Tačiau žmonės, kurie galiausiai perdega nuo milžiniško krūvio, vėliau supranta – vien tik didelis darbų kiekis jų nepadaro geresniais žmonėmis. Deja, iki tos akimirkos daugelis dar nori patys patikrinti tą mitą“, – pastebėjo specialistas.
Pirmas signalas – nebegalite užmigti
Psichoterapeutas pastebi, kad žmonės sąmoningėja ir dažniau ieško pagalbos, tačiau daugeliui dar sunku atpažinti ribą, kai kasdienis stresas jau tampa rimta problema.
„Riba pasiekiama tada, kai pradeda „šlubuoti“ mūsų funkcijos. Nebegalėjimas gerai išsimiegoti –vienas pirmųjų ženklų, rodančių padidėjusį stresą, ir įspėjimas, kad reikia imtis veiksmų. To nedarant, perdegimo signalų gausės – pavyzdžiui, atsiranda apatija arba išsekimas“, – pasakojo D. Jakučionis.
NSI duomenys tą patvirtina: net 34 proc. dalyvių sako, kad jų savijautą šiuo metu labiausiai veikia miego kokybė (tiek pat nurodė ir nuovargį). Tačiau tik 29 proc. gyventojų miega kokybiškai, o 71 proc. susiduria su įvairiais miego sutrikimais: dažnais prabunda, sunku užmigti ar rytais jaučia nuolatinį nuovargį.
4-7-8 metodas stresui mažinti
„Eikite miegoti ir kelkitės vienodu metu, bent minimaliai judėkite, pvz., pasivaikščiokite, taip pat reguliariai ir kokybiškai valgykite. Ir kartais tiesiog sustokite, pažvelkite pro langą ir trumpam atsitraukite nuo skubėjimo – pabūkite su savimi“, – patarė D. Jakučionis.
Nuolatinis rūpestis savimi – geriausi vaistai nuo streso. Tačiau kartais, kai reikia bent „pleistro“, psichoterapeutas rekomenduoja kelias veiksmingas technikas. Viena jų – 5 pojūčių pratimas: 5 dalykus pamatyti, 4 dalykus užčiuopti, 3 dalykus išgirsti, 2 dalykus užuosti ir 1 skonį pajusti. Tai efektyvus būdas grįžti į „čia ir dabar“, atsiriboti nuo stresą keliančių veiksnių.
Kvėpavimas – bene pats svarbiausias ir greičiausias būdas mažinti įtampą ir stresą. Pradėkite nuo 4-7-8 metodo: per 4 sekundes įkvėpti, 7 sekundėms sulaikyti kvapą ir per 8 sekundes iškvėpti“. Stenkitės kvėpuoti pilvu – tai jau bus labai didelė pagalba. O dėmesį sutelkite į iškvėpimą, kuris turėtų būti ilgesnis nei įkvėpimas. Tai dar labiau padės mažinti stresą ir nerimą.
Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ pristato unikalų savijautos testą internete, kuris leis sužinoti asmeninį savijautos indeksą, savo rezultatus palyginti su Lietuvos gyventojų savijautos vidurkiu bei gauti patarimų, kokie maži žingsneliai galėtų padėti jaustis geriau. Užsukite ir pasimatuokite savo savijautą www.savijautosindeksas.lt.
(be temos)
(be temos)
(be temos)