Prie noro ir motyvacijos, jog darbuotojai nedirbtų iš namų, prisideda ir tai, kiek darbovietėje patraukli bei patogi darbo vieta. Keli monitoriai, pakeliami stalai, net poilsio kambariai kai kur jau tapo norma.
„Niekas neskaičiuoja, kiek laiko miego erdvėje galima būti. Pas mus yra kultūra – kaip padarai, o ne kur padarai“, – komentavo „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis.
„Yra žaidimų visas pusaukštis, biblioteka, kur gali skaityti knygas, masažinės kėdės – viskas nemokamai“, – pasakojo „Telia“ verslo užtikrinimo, administravimo ir tvarumo vadovas Vytautas Bučinskas.
Tiesa, dėl pakeliamų stalų, jog būtų galima dirbti ir stovint, įmonė jau spėjo pasidaryti išvadas.
„Tų, kurie nuolat stalus kilnotų, dirbtų stovint, yra ne daugiau nei 10 proc., o investicija nemaža. Kitą kartą darant, daryčiau kitaip“, – neslėpė V. Bučinskas.
Kol vienos darbovietės turi visą patogumų paketą, kitos to darbuotojams pasiūlyti negali. Kalba sukasi apie darbovietes, kur tenka ilgą laiką sėdėti arba, priešingai, būti ant kojų.
Valstybinė darbo inspekcija šiuo metu kreipėsi į dalį darbdavių su prašymu pateikti ilgalaikio sėdėjimo ir stovėjimo darbe ataskaitą.
„Mes vadiname inspektavimu, patikrinimu“, – teigė Darbo inspekcijos atstovė Jolanta Bielskienė.
„Suintrigavo, bandžiau aiškintis, kas tai yra. Pirma mano reakcija buvo labai keista“, – tvirtino Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Fizinio patikrinimo nebus, bet atsakyti į klausimus prievolė teko 94 atrinktoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Nėra taip, kad 100 tūkst. įmonių pildys klausimyną. Jei taip būtų, tai būtų didelė administracinė našta“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Tarp atrinktųjų – viešasis transportas, apsauga, siuvyklos, vaistinės, įvairių miestų pradinės mokyklos.
„Kad pildydami klausimyną darbdaviai pagalvotų, t. y. nukreipiantieji, ar patariate darbuotojams keisti pozą kas 10 minučių ir panašiai“, – sakė J. Bielskienė.
„Kadangi statistika rodo, kad kaulų bei raumenų ligų statistiškai daugėja, kas susiję su sėdėjimu ar pasikartojančiais veiksmais, manau, dėl to ir yra. Logiška, kad reikia kažką daryti ir rūpintis darbo vietų vertinimu bei darbuotojų sveikata“, – aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji pirmininkė Dalia Jakutavičė.
Darbo inspekcija darbdaviams siunčia žinutę, esą nebepakanka ilgalaikio stovėjimo keisti su ilgalaikiu sėdėjimu.
„Tokio raginimo, kad pajudėkime, nėra, bet pas mus tokia darbo kultūra – tu keiti darbo vietas, kada pagal pobūdį reikia“, – dalijosi A. Stasiulaitis.
Tačiau toks darbo inspekcijos dėmesys šiam klausimui ir tai, jog būtent dabar, ne visiems suprantamas.
„Iš principo, kokia vertė šito – nulinė. Verslas moka mokesčius, mato nelegalų darbą ir tikisi iš inspekcijos pagalbos, o tikriname tuos, kurie dirba legaliai. Ne ten fokusas turi būti“, – komentavo „Govstartup.lt“ iniciatyvos autorius Eimantas Norkūnas.
LNK.LT primena, kad Darbo inspekcija informaciją rinks iki balandžio pabaigos. Informacija šiuo metu renkama ir kitose šalyse, o vėliau numatytas apibendrinimas platesniu mastu.
Naujausi komentarai