Apklausa: kas antras didžiųjų miestų gyventojas pasitiki būsto administratoriumi

„Civinity“ įmonių grupės užsakymu atlikta Lietuvos ir Latvijos gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvoje būsto administratoriumi pasitiki 52 proc. Kauno, 51 proc. Vilniaus ir 40 proc. Klaipėdos gyventojų. Kaimyninėje Latvijoje pasitikėjimas būsto administratoriumi yra vos mažesnis, tačiau išlieka ganėtinai aukštas: savo būsto administratoriumi pasitiki kas trečias Rygos gyventojas (33 proc.), Jūrmaloje pasitikėjimas siekia 46 proc.

Gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad gyventojai žino, ką reikėtų daryti ir kur kreiptis, įvykus nelaimei daugiabutyje. Įvykus gedimui ar avarijai daugiabutyje net 61 proc. Vilniaus gyventojų kreiptųsi į savo būsto administratorių, Kaune tai darytų - 47 proc. gyventojų, o Klaipėdoje - 41 proc. gyventojų. Kaimyninės Latvijos miestuose Rygoje ir Jūrmaloje gyventojų pasitikėjimas namą administruojančiomis bendrovėmis taip pat yra ganėtinai aukštas – įvykus gedimui ar avarijai name į būsto administratorių kreiptųsi 47 proc. Rygos ir 46 proc. Jūrmalos gyventojų.

„Pasitikėjimas savo būsto administratoriumi per pastaruosius metus yra ženkliai išaugęs. Jei seniau žmonės neskirdavo elektros, dujų ir kitų paslaugų tiekėjų nuo būsto administratorių, tai šiandien situacija yra pasikeitusi. Žmonės jau žino, kur reikia kreiptis vienu ar kitu su namu susijusiu klausimu,  kuo gali padėti būsto administratorius, o kur jau yra kito paslaugų tiekėjo kompetencija.“, – sako „Civinity“ įmonių grupės Lietuvos regiono vadovas N. Šarauskas.

Anot N. Šarausko, būsto administratorius gyventojų pasitikėjimą gali įgyti tiesiog atvirai ir operatyviai komunikuodamas bei informuodamas juos apie vykstančius procesus, numatomus atlikti darbus, atsakydamas į rūpimus klausimus. „Dirbame pakankamai sudėtingame sektoriuje, kur kasdienė veikla yra susijusi su nuolatiniu gedimų šalinimu ir problemų sprendimu, todėl tai, kad žmonės ima vis labiau pasitikėti būstą administruojančiomis bendrovėmis džiugina. Pasitikėjimas neįgyjamas per dieną ar mėnesį, jis auginamas ir yra ilgalaikio santykio su gyventojais kūrimo, tinkamos komunikacijos ir kokybiškos paslaugos suteikimo rezultatas, todėl teigiami pokyčiai šioje srityje mums yra labai svarbūs“, - sako N. Šarauskas.

Apklausos duomenimis, įvykus gedimui name vidutiniškai 30 proc. apklaustųjų taip pat kreiptųsi į už konkretų klausimą atsakingą paslaugos tiekėją, konsultuotųsi su namo pirmininku arba aktyvesniu kaimynu (6 proc.), o 14 proc. apklaustųjų išvis nežino, kam reikėtų pranešti įvykus gedimui name.

Pasak N.Šarausko, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje pastebimas besikeičiantis vartotojas, daugiau besigilinantis į tai, kokias paslaugas gali suteikti būsto administratorius. Nors abiejų šalių gyventojams yra svarbu, kokias paslaugas gauna ir kiek už jas moka, kaimyninėje Latvijoje gyventojai yra reiklesni, dažniau domisi papildomomis paslaugomis – užsisako konsjeržo, apsaugos paslaugas. Ši tendencija po truputį pradedama justi ir Lietuvoje.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Rygos ir Jūrmalos gyventojų apklausą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausti 773 respondentai.