„Air Baltic“ privalės sumokėti 16 mln. eurų bankrutavusiai „flyLAL“

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ privalo sumokėti 16,121 mln. eurų patirtos žalos bankrutavusiai Lietuvos skrydžių bendrovei „flyLAL-Lithuanian Airlines“ („flyLAL“), nutarė Lietuvos teismas.

Rygos oro uostą, kuris taikė nuolaidas „Air Baltic“, Vilniaus apygardos teismas po maždaug septynerių metų bylinėjimosi trečiadienį atleido nuo atsakomybės. „flyLAL“ pretenzijos Rygos oro uostui ir „Air Baltic“ buvo nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose, todėl teismas viešai neskelbia, kodėl Rygos oro uostas neprivalo atlyginti Lietuvos įmonės patirtos žalos.

Teismas padarė išvadą, jog ginčų sukėlusiuose maršrutuose „Air Baltic“ veikė nesąžiningai konkuruodama, nuostolingai mažindama bilietų kainas, veikdama žemiau veiklos sąnaudų ir siekdama išstumti nacionalinį vežėją iš ginčo maršrutų.

„Atsakovai, nesąžiningai konkuruodami, taikydami grobuonišką kainodarą, perėmė ieškovo keleivius ginčo maršrutuose, o paskui nukreipė juos per Rygos tarptautinį oro uostą“, - pranešė teismas.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Latvijos įmonės piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi Rygos ir Vilniaus oro uostų geografinėse rinkose, o „Air Baltic“ taikė antikonkurencinę strategiją.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos keleivių nukreipimas per Rygą Latvijos įmonėms buvo naudingas, nes keleivių, skrendančių iš Vilniaus tranzitu per Rygą, padidėjo net penkis kartus.

„Air Baltic“ nepalankus Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

Latvijos įmonės ginčijo ekspertų išvadas, pagal kurias „flyLAL“ žala dėl to, kad Rygos oro uostas 2004-2008 metais teikė Lietuvos įmonę diskriminavusias nuolaidas įmonei „Air Baltic“, siekia 43,4 mln. eurų. „flyLAL“ laikėsi nuomonės, kad Latvijos įmonės privalo kompensuoti 57,87 mln. eurų žalos.

Bendrovė „flyLAL“ bylinėjimąsi 2008 metais pradėjo įvertinusi, kad Rygos oro uostas teikė ją diskriminavusias nuolaidas Latvijos įmonei.

Po „flyLAL“ pretenzijų Latvijos įmonės bandė ginčyti Lietuvos teismų jurisdikciją, taip pat neigė, kad Lietuvos teismai gali areštuoti didelės vertės įmonių turtą. 2014 metų rudenį Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas, atsakydamas į Latvijos Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi, leido areštuoti Rygos oro uosto ir „Air Baltic“ turtą.

Tada „flyLAL“ bankroto administratorius vertino, kad ES Teisingumo Teismo sprendimas formuoja naują europinės teisinės sistemos precedentą, kuriuo remdamiesi vienos ES narės teismo sprendimas turto areštui bus privalomas vykdymui visoje Europos Sąjungos teritorijoje.

Po to, kai sulaukė „flyLAL“ kaltinimų dempingu, Rygos oro uostas 2009 metų pradžioje pažadėjo keisti taikytą nuolaidų sistemą, pagal kurią skrydžių bendrovės galėjo gauti iki 80 proc. naudojimosi infrastruktūra nuolaidą, kuri priklausė nuo pervežamų keleivių skaičiaus.

Tuomet skaičiuota, kad 2008 metais Rygos oro uostą paliko penkios skrydžių bendrovės, o iš valstybės kontrolierių Rygos oro uostas sulaukė priekaištų, kad dėl dalytų nuolaidų oro uostas pats negavo dalies pajamų.

2006 metais Latvijos konkurencijos taryba pripažino, kad Rygos oro uosto nuolaidos iškreipia rinką ir yra naudingos dviem įmonėms – „Air Baltic“ ir Airijos „Ryanair“.